Laura Ward (34 m.), pradinių klasių mokytoja, gyvena Vigane, Didžiajame Mančesteryje, su savo vyru Johnu (38 m.), dirbančiu pramoniniu valytoju, ir jų vaikais Williamu (4 m.) ir Hope (15 mėnesių).
„Kai atsimerkiau, su siaubu žvelgiau į visus laidus ir vamzdelius. Supratau, kad esu ligoninėje, bet nesupratau kodėl“.
„Netrukus pamačiau šalia manęs sėdintį Johną, kuris laikė mano ranką“.
„Jis man pasakė, kad septynias savaites buvau komos būsenoje. Mano akyse atsispindėjo tikras siaubas. Norėjau ką nors pasakyti, bet mano burnoje buvo vamzdelis, todėl negalėjau kalbėti. Netrukus jis man padavė į rožinę antklodę įsuptą kūdikį ir pasakė, kad tai – mūsų dukra. Jai septynios savaitės“.
„Žiūrėjau į kūdikį sukrėsta. Neprisiminiau, kad buvau nėščia, jau nekalbant apie vaiko gimimą“.
2021 m. liepą moteris buvo 30 savaičių nėščia. Ji atliko Covid-19 testą, kuris buvo teigiamas. Moteris tuo metu dirbo pradinėje mokykloje ir laukėsi antrojo vaiko.
„Aš kosėjau ir jaučiau fizinį skausmą, o po 24 valandų buvau paguldyta į ligoninę“, – pasakoja Laura.
„Palatoje buvau viena. Labai nerimavau, kad virusas gali pakenkti mano kūdikiui“.
„Mūsų mergaitė gimė devyniomis savaitėmis anksčiau, rugpjūčio 13 d. Ji svėrė vos 1 kg. Ji buvo nuvežta į naujagimių intensyvios terapijos skyrių, o man buvo sukelta dirbtinė koma“.
„Kai dabar žiūriu į savo vaikus, esu labai dėkinga, kad likau gyva“.
Laura teigia, kad kai jos dukra Hope paaugs, būtinai jai papasakos šią dramatišką istoriją, ir, žinoma, primins savo dukteriai, kaip ją brangina.