Kasdien tūkstančiai kūdikių visame pasaulyje gimsta su įvairiomis diagnozėmis, dėl kurių jų priežiūra gali būti sudėtingesnė. Visi vaikai yra gražūs ir nusipelnė meilės, rūpesčio ir dėmesio, tačiau kartais tėvai nusprendžia nusikratyti atsakomybės… 33 metų Jevgenijus yra vienišas tėvas, auginantis Dauno sindromą turintį sūnų.
Jevgenijus ir jo žmona žinią apie vaiko ligą gavo praėjus vos minutei ir 39 sekundėms po jo gimimo. Gydytojas jiems pasakė: „Bijau, kad jūsų kūdikis turi Dauno sindromą“. Mažylio tėtis pasakoja: „Nežinojau, ką daryti, kai sužinojau, kad mano sūnus serga Dauno sindromu. Maniau, kad turėčiau leisti nuslūgti emocijoms ir visas savo jėgas skirti žmonos palaikymui, nes maniau, kad jai yra dar sunkiau nei man.“
„Buvo žadėta, kad tikslūs tyrimo rezultatai bus gauti po kelių dienų, tad iki tol nusprendžiau apie tai nekalbėti“.
Tęsdamas jis sako: „Prisimenu, kad išgirdęs diagnozę išėjau iš ligoninės ir verkiau, bet tai truko neilgai. Vėliau man buvo šiek tiek gėda dėl tų ašarų. Juk mano gyvenime niekas nepasikeitė“.
„Vis dar turėjau dvi rankas, dvi kojas, mano sukaupta darbo patirtis niekur neišgaravo. Mano ryžtas, aktyvumas ir smalsumas vis dar buvo manyje. Viskas pagal planą, mums gimė sūnus. Vaikas yra kažkas ypatingo, jo gyvenimas ir ateitis man turi didelę reikšmę. Taigi, ko aš čia verkiu! Tai – tikras egoizmas! Ar tai sąžininga? Aš už vaiką atsakingas. Mes nedarėme amniocentezės, – aišku, apsigimimų tikimybė buvo maža, bet vis tiek. Norėjome kūdikio, todėl turime už tai prisiimti atsakomybę. Juk yra daugybė ligų, tokių kaip autizmas, cerebrinis paralyžius, genetinės mutacijos… O Dauno sindromas, kaip vėliau sužinojau, nėra pati blogiausia diagnozė“.
Tą pačią naktį Jevgenijus pradėjo domėtis, kas yra Dauno sindromas.
„Sužinojau, kad Europoje Dauno sindromą turintys žmonės gerai prisitaiko visuomenėje. Jie gali gyventi ir dirbti savarankiškai“, – sakė jis. Deja, Jevgenijaus žmona nesijautė taip, kaip jis. „Neturėjau minčių palikti sūnaus vaikų namuose, tai būtų nežmoniška“, – sakė jis. Netrukus Jevgenijus ir jo žmona išsiskyrė, o dabar tėvas vienas augina Mišą.
„Buvimas su juo man atrodo visiškai natūralus dalykas. Pabrėžiu – esu paprastas žmogus, o ne herojus“.
Jevgenijaus tikslas – visuomenės švietimas Dauno sindromo klausimais. Jaunas vyras viliasi, kad kiti tėvai negalvos, kad Dauno sindromas yra negailestingas nuosprendis ar neįveikiama kliūtis.
„Noriu savo pavyzdžiu įkvėpti kitus žmones, kurie yra ar bus tokioje pačioje situacijoje kaip ir aš. Jūs negalite bijoti! Viskas bus gerai!“
Linkime Jevgenijui ir jo mažyliui kuo geriausios kloties
