Erkinis encefalitas yra rimta liga, galinti sukelti itin pavojingų sveikatos problemų. Ir nors išvykus į gamtą svarbu saugotis, dėvėti tinkamus drabužius ir nuolat apsižiūrinėt, skiepai yra lygiai taip pat svarbūs ir gali pilnai apsaugoti nuo šio viruso. Daugiau informacijos apie skiepus skaityti čia: www.dropsclinic.lt
Nepaisant tyrimais įrodyto veiksmingumo, skiepai nuo erkinio encefalito yra apipinti mitais ir klaidingais įsitikinimais.
Taigi, šį kartą apžvelgiame ir aptariame dažniausiai pasitaikančius mitus.
Mitai ir klaidingi įsitikinimai
Skiepai yra svarbi sveikatos apsaugos priemonė, padedanti užkirsti kelią erkinio encefalito plitimui ir galimoms rimtoms komplikacijoms, todėl svarbu, kad kuo daugiau gyventojų pasiskiepytų.
Deja, daugelis abejoja dėl paplitusių mitų apie skiepų naudą ir pavojus.
Štai keletas dažniausiai pasitaikančių.
Mitas: „Skiepas nuo erkinio encefalito sukelia erkinį encefalitą.“
Tai – klaidingas įsitikinimas. Vakcina nuo erkinio encefalito ligos nesukelia, o tik skatina imuninę sistemą kurti apsaugines medžiagas, kurios padeda apsisaugoti nuo viruso žmogui su juo susidūrus ateityje.
Mitas: „Vakcina nuo erkinio encefalito turi daug pavojingų šalutinių poveikių.“
Netiesa. Erkinio encefalito skiepai yra saugūs ir gerai toleruojami. Dauguma žmonių patiria tik lengvus ir laikinus šalutinius poveikius, tokius kaip skausmas dūrio vietoje, nedidelis karščiavimas arba raumenų skausmas. Sunkūs šalutiniai poveikiai yra labai reti, o dažnai jokių šalutinių poveikių apskritai nejaučiama.
Mitas: „Vakcina nuo erkinio encefalito yra nefektyvi.“
Priešingai. Įrodyta, kad erkinio encefalito skiepai yra veiksmingi. Jie teikia didelę apsaugą nuo erkinio encefalito viruso ir sumažina galimybę susirgti ar patirti sunkius simptomus.
Mitas: „Vakcina nuo erkinio encefalito yra tik reikalinga tiems, kurie dažnai keliauja į gamtą.“
Netiesa. Nors erkinio encefalito paplitimas yra didesnis tam tikrose geografinėse srityse, vakcinacija naudinga visiems, net ir tik retkarčiais vykstantiems į gamtą. Lietuva yra endeminė teritorija, tad nereikia nei miško ar kaimo, kadangi užsikrėtusių erkių, deja, yra ir miestuose.
Mitas: „Yra natūralių būdų apsisaugoti ir jie yra net veiksmingesni už skiepus.“
Deja, ne. Nėra jokių mokslinių įrodymų, kad natūralūs metodai, tokie kaip homeopatija ar žolelės yra efektyvūs prieš erkinį encefalitą. Skiepai yra pripažinti veiksmingiausia ir patikimiausia prevencine priemone nuo šios ligos. Pasikliaukite moksliniais tyrimais ir patikimų medicinos specialistų rekomendacijomis.
Kad gautumėte daugiau patikimos informacijos apie vakciną, geriausia kreipkitės į savo gydytoją arba kvalifikuotus sveikatos priežiūros specialistus.
Erkinio encefalito paplitimas
Erkinis encefalitas yra labiau paplitęs tam tikrose geografinėse srityse. Jei jose užkrečiamumo lygis yra itin aukštas, jos paskelbiamos endeminėmis zonomis. Lietuva yra laikoma erkinio encefalito endeminė teritorija.
Iš tiesų, per paskutinįjį dešimtmetį erkinis encefalitas Lietuvoje tapo didele problema. Didžiausia rizika susirgti erkinio encefalitu yra šiaurinėje Lietuvos dalyje, tačiau rizika yra didelė visur, net didžiuosiuose miestuose.
Valstybinės ligų kontrolės ir prevencijos tarnybos atliekamos epidemiologinės stebėsenos duomenimis, Lietuvoje erkinio encefalito atvejų skaičius nuolat kinta, o praėjusių metų Europos duomenimis, Lietuva pirmauja visoje ES pagal encefalito atvejų skaičių.
Erkinio encefalito keliami pavojai
- Sunkūs neurologiniai simptomai. Erkinis encefalitas gali sukelti rimtus neurologinius simptomus, tokius kaip galvos skausmas, meningitas ir meningoencefalitas. Šie simptomai gali sukelti ilgalaikę arba negrįžtamą neurologinę žalą.
- Ilgalaikės pasekmės. Kai kurie žmonės jaučia lėtinį nuovargį, atminties sutrikimus, sutrikusią koncentraciją, emocinius ir psichologinius sutrikimus. Šios ilgalaikės pasekmės gali turėti didelę įtaką paciento gyvenimo kokybei.
- Mirties rizika. Nors ir reta, mirties rizika egzistuoja ir didėja atsiradus sunkiems neurologiniams simptomams arba jei liga nebuvo tinkamai diagnozuota ir gydoma.
- Endeminių sričių paplitimas. Kadangi Lietuva yra paskelbta endemine teritorija, rizika susirgti erkinio encefalitu yra padidėjusi.
- Pakartotinė infekcija. Erkinio encefalito virusas turi skirtingus serotipus. Tai reiškia, kad net jau sirgęs asmuo gali vėl užsikrėsti kitu serotipu. Tokia pakartotinė infekcija gali būti sunkesnė ir kelia didesnę riziką komplikacijoms.
Svarbu suprasti, kad erkinio encefalito pavojai gali skirtis nuo žmogaus priklausomai nuo ligos eigos ir jo imuninės sistemos būklės. Tačiau laiku atpažinus ligos simptomus ir imantis prevencinių priemonių, tokiose kaip skiepai ir apsaugos nuo erkių priemonės, galima sumažinti erkinio encefalito pavojų ir apsaugoti savo sveikatą.
