Pirmoji informacija apie miežių košės valgymą pasirodė maždaug prieš 10 000 metų.
Buvo laikas, kai šie javai buvo laikomi karališku maistu. Miežiai Biblijoje minimi net keletą kartų.
Sovietmečiu šie javai įgijo itin didelį populiarumą. Visa tai yra dėl to, kad miežiuose yra didžiulis vitaminų ir mineralų kiekis. Miežių kruopose yra chromo, kalio, geležies, kalcio, cinko, fosforo, vitaminų D, A, PP ir B grupės vitaminų, skaidulų (daugiau nei kvietinėse kruopose), daug baltymų. Be to, šiose kruopose esančių aminorūgščių sudėtis yra labai turtinga: joje yra net lizino, kuris būtinas tinkamam kolageno gijų susidarymui, tai yra, ši medžiaga panaikina raukšles, ir oda tampa lygi bei elastinga.
Maža to, miežių kruopose esantis selenas yra labai stiprus antioksidantas.
Miežių košė yra itin naudinga sergant koronarine širdies liga, aterosklerozės prevencijai ir kontrolei, esant nusilpusiam imunitetui.
Išvirti miežių košę yra labai paprasta, ji puikiai tinka kaip garnyras ar kaip sriubos sudedamoji dalis. Iš miežių kruopų galite paruošti daugybę įvairių patiekalų.
Jei norite numesti svorio, į savo mitybos racioną būtinai įtraukite perlinių kruopų sriubą.
Miežių nuovirai nuo seno sėkmingai naudojami kepenų ligoms gydyti, laktacijai didinti, įvairių ligų gydymui, ir t.t. Miežių nuovirai valo kraują, skatina šlapimo išsiskyrimą, lengvina atsikosėjimą.
Taip pat naudinga žinoti, kad miltų iš daigintų miežių (salyklo) nuoviras stabdo naviko augimą ankstyvose vėžio stadijose.
