Nerimas ir jo sukeliami sutrikimai tampa vis aktualesne problema šiuolaikiniame pasaulyje. Mokslininkai apskaičiavo, kad apie 4% pasaulio gyventojų kenčia nuo nerimo sutrikimų. Nors tradiciniai gydymo metodai padeda daugeliui žmonių sumažinti nerimą, nauji tyrimai atskleidžia įdomų ryšį tarp žarnyno mikrobiomo ir nerimo – tai galėtų atverti duris naujiems, saugesniems gydymo būdams.
Dabartinių nerimo gydymo metodų iššūkiai
Šiuo metu nerimo sutrikimai dažniausiai gydomi kompleksiškai, derinant psichoterapiją, gyvenimo būdo pokyčius ir medikamentus. Tačiau esami gydymo metodai ne visada yra pakankamai efektyvūs – tyrimai rodo, kad tik 60-85% pacientų gerai reaguoja į gydymą. Be to, gydymas dažnai būna ilgas ir brangus, o medikamentai gali sukelti nemalonų šalutinį poveikį.
Ypač problematiški yra plačiai naudojami vaistai nuo nerimo – benzodiazepinai ir SSRI (selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai). Benzodiazepinai gali sukelti priklausomybę, mieguistumą, pažintinių funkcijų sutrikimus ir atminties problemas. SSRI, nors ir laikomi saugesniais, taip pat turi savo trūkumų – jie gali sukelti svorio augimą, seksualinės funkcijos sutrikimus ir virškinimo problemas. Ypač sudėtingas gali būti šių vaistų vartojimo nutraukimas.
Naujas tyrimas: žarnyno mikrobiomo vaidmuo siekiant sumažinti nerimą
Neseniai žurnale „EMBO Molecular Medicine” publikuotas tyrimas atvėrė naujas perspektyvas nerimo gydymui. Mokslininkai identifikavo specifinį mikrobinį metabolitą žarnyno mikrobiomoje, kuris padeda reguliuoti su nerimu susijusį smegenų aktyvumą.
Tyrimo metu mokslininkai dirbo su specialiu pelių modeliu, kuriame buvo pašalintas žarnyno mikrobiomas. Stebėdami šių pelių elgesį, jie pastebėjo žymiai padidėjusį nerimo lygį. Gilesnė analizė atskleidė padidėjusį aktyvumą bazolateralinėje amigdaloje – smegenų srityje, kuri atsakinga už emocijų reguliavimą, ypač baimę ir nerimą.
Ypač įdomu tai, kad gydymas indolais – natūraliais junginiais, kuriuos gamina žarnyno bakterijos – ženkliai sumažino nerimo simptomus. Šis atradimas atskleidžia potencialiai naują, natūralesnį būdą kovoti su nerimu.
Nors mokslininkai jau seniai žinojo apie žarnyno ir smegenų ryšį, dabar šis supratimas išsiplėtė į kompleksinę žarnyno-smegenų-mikrobiomo ašį. Tai reiškia, kad bet kokie pokyčiai vienoje sistemoje gali turėti reikšmingos įtakos kitoms. Pavyzdžiui, smegenų veiklos pokyčiai gali paveikti žarnyno funkcionavimą, o tai savo ruožtu keičia mikrobiomą. Mikrobiomo pokyčiai vėlgi gali paveikti smegenų veiklą, uždarydami šį sudėtingą tarpusavio ryšių ratą.
Praktinės rekomendacijos
Kol mokslininkai tęsia tyrimus, jau dabar galime pradėti kreipti daugiau dėmesio į žarnyno sveikatą. Subalansuota mityba, turtinga skaidulomis ir fermentuotais produktais, gali padėti palaikyti sveiką žarnyno mikrobiomą. Reguliarus fizinis aktyvumas ir streso valdymo technikos taip pat gali turėti teigiamos įtakos tiek žarnyno, tiek smegenų sveikatai.
Mokslo pažanga žarnyno mikrobiomo tyrimuose atveria naujas galimybes nerimo sutrikimų gydymui. Nors dar reikia atlikti išsamius klinikinius tyrimus su žmonėmis, jau dabar matome, kad žarnyno sveikata gali būti raktas į geresnę psichinę savijautą. Tai skatina holistinį požiūrį į nerimo gydymą, kur dėmesys skiriamas ne tik simptomų malšinimui, bet ir giluminėms organizmo sistemų sąveikoms.
Šaltinis: https://www.medicalnewstoday.com
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
