Daugelis tėvų, kurių suaugę vaikai patiria sunkumus, jaučia didžiulę atsakomybę. Jie nuolat siunčia finansinę paramą, sprendžia problemas ar tampa emociniu skydu savo vaikams. Tačiau tiesa yra tokia: padėti savo suaugusiam vaikui nėra pareiga, tai yra pasirinkimas. Tėvai dažnai jaučiasi manipuliuojami, išsekę ir apimti nuoskaudų, kai veikia iš kaltės, baimės ar pareigos jausmo. Tačiau kai pagalba teikiama sąmoningai, su aiškiomis ribomis, tai tampa sveikesne patirtimi tiek tėvams, tiek vaikams.
Pavyzdys 1: suaugę vaikai ir nesibaigiantys finansiniai prašymai
58-erių Renee daugelį metų finansiškai rėmė savo 27-erių sūnų Damianą. Jis kreipdavosi į mamą, kai vėluodavo mokėti nuomą, prarasdavo darbą ar per daug išleisdavo. Jei ji dvejodavo, jis manipuliuodavo: „Tu juk mano mama, privalai man padėti!”
Daug laiko Renee jautėsi neturinti pasirinkimo ir tiesiog atiduodavo pinigus. Tačiau kai ištuštėjo jos santaupos, ji suprato, kad reikia keisti požiūrį. Kitą kartą, kai Damianas paprašė pinigų, ji giliai įkvėpė ir pasakė: „Damianai, aš tave myliu, bet tavo sąskaitų apmokėjimas nėra mano pareiga. Jei nuspręsiu tau padėti, tai bus mano pasirinkimas. Šį kartą renkuosi leisti tau pačiam spręsti savo problemas.”
Iš pradžių Damianas supyko, tačiau galų gale rado būdų susimokėti už save, nes tiesiog neturėjo kito pasirinkimo. Taip sustiprėjo jo pasitikėjimas savo gebėjimais.
Pavyzdys 2: suaugę vaikai ir emocinė manipuliacija
62-ejų Geoffas nuolat sprendė savo 30-metės dukters Talios problemas. Nesvarbu, ar tai buvo nesutarimai su draugu, ar sunkumai darbe, ji tikėjosi, kad tėvas viską mes ir padės. Jei jis negalėdavo padėti, ji priekaištaudavo: „Tai tau visai nerūpi, kaip aš jaučiuosi?”
Anksčiau Geoffas jausdavo pareigą priimti jos stresą kaip savąjį. Tačiau dabar jis išmoko atsakyti kitaip: „Talia, aš tave myliu, bet tavo emocijų valdymas nėra mano atsakomybė. Aš visada būsiu šalia tave palaikyti, tačiau pats spręsiu, kaip ir kada tai daryti.”
Iš pradžių ji jį kaltino abejingumu, bet ilgainiui išmoko pati spręsti daugiau savo sunkumų. O su tuo atėjo ir didesnė savigarba.
Išimtis: kai reikalinga pagalba dėl rimtos psichinės sveikatos būkės
Svarbu suprasti, kad jei suaugęs vaikas turi rimtų psichikos sveikatos problemų, jam gali reikėti papildomos pagalbos. Tačiau net ir tokiose situacijose labai svarbu nustatyti ribas ir skatinti jį kuo labiau prisidėti prie savo gerovės. Profesionalūs specialistai, bendruomenės resursai ir struktūruota pagalba gali būti naudinga, nepermetant visos atsakomybės tėvams.
Patarimai tėvams
- Keiskite požiūrį. Priminkite sau, kad padėti nėra pareiga, tai pasirinkimas.
- Skatinkite savarankiškumą. Kuo daugiau jūsų vaikas daro pats, tuo geriau jis jaučiasi.
- Tikėkitės pasipriešinimo. Iš pradžių vaikas gali protestuoti, bet tai nereiškia, kad darote blogai.
- Teikite patarimus, o ne sprendimus. Užuot sprendę viską už vaiką, nukreipkite jį į pagalbos šaltinius, pvz., darbo paieškos programas, psichoterapiją ar finansų planavimą.
- Rūpinkitės savimi. Jūs esate svarbūs. Apsaugokite savo laiką, energiją ir finansinę gerovę.
Kai tėvai atsitraukia, suaugę vaikai turi galimybę prisiimti atsakomybę. O kai jie tai padaro, jie atranda savų gebėjimų ir pasitikėjimo savimi, apie kuriuos anksčiau net neįtarė.
Šaltinis: https://www.psychologytoday.com
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
