Kodėl žmonės nuolatos svarsto, ką apie juos mano kiti? Ar tai tikrai taip svarbu? Kartą Mulla Nasruddin keliavo namo pėsčiomis. Kelias buvo apleistas, o žemę jau buvo apgaubusi tamsa. Mulla pamatė, kad link jo eina būrys žmonių, ir labai išsigando.
Jis pagalvojo: „Turbūt jie plėšikai… Čia nėra nieko, išskyrus mane“. Apimtas siaubo jis peršoko sieną ir atsidūrė kapinėse. Ten Mulla rado ką tik iškastą kapą, įlipo į jį, užsimerkė ir laukė, kada praeis žmonių būrys.
Vis dėlto, kažkas jį pastebėjo. Mulla išsigandęs pašoko ir išgąsdino keliavusius žmones. Jie visi taip pat peršoko sieną. Mulla buvo įsitikinęs, kad šie žmonės yra pavojingi, todėl apsimetė mirusiu. Vis dėlto, žmonės matė, kad Mulla visai neseniai judėjo, todėl tai jiems sukėlė nerimą. Jie susirinko prie kapo, pažiūrėjo į jį ir paklausė: „Ką visa tai reiškia? Kodėl tu čia?”
Mulla atsimerkė, pažvelgė į žmones ir suprato, kad jokio pavojaus nėra. Juokdamasis jis atsakė: „Tai labai filosofiškas klausimas! Jūs manęs klausiate, kodėl aš čia, o aš norėčiau sužinoti, kodėl jūs čia. Aš esu čia dėl jūsų, o jūs – dėl manęs“.
Tai užburtas ratas: jūs bijote kitų žmonių, jie bijo jūsų… Išeikite iš šio užburto rato ir nesijaudinkite dėl kitų žmonių.
Jei negalvosite apie tai, ką apie jus mano kiti žmonės, jūsų gyvenimas tikrai pasikeis.
