Kai sakoma, kad „santuoką sugriovė rutina“, vyrai ir moterys omeny turi ne tuos pačius dalykus. Tokią frazę neretai ištaria vyras, susiradęs jauną meilužę. Monotoniškas seksas, švaros trūkumas namuose, neskanus maistas… Priekaištų gali būti daug, tačiau santuoka dažniausiai sugriūna dėl trijų dalykų: dėl išdavystės, melo ir žiaurumo. Jei vyras po darbo nenori grįžti namo, nes jį slegia kasdienybė, jis paprasčiausiai veidmainiauja.
Daiktai turi būti vadinami tikraisiais jų vardais. Jei vyras ignoruoja savo, kaip tėvo, pareigas, jis išduoda savo šeimą. Jei jis nenori tvarkyti namų ir gaminti maisto, nes tai, jo nuomone, yra „moteriškas darbas“, jis meluoja sau ir kitiems. Jei jis nepalaiko savo žmonos sunkiomis akimirkomis, toks elgesys gali būti laikomas žiauriu.
Kai moteris pasako, kad „santykius sugriovė rutina“, jos balse galiu išgirsti kaltę. Kai tą pačią frazę ištaria vyras, tai man nuskamba labai žiauriai.
Jei kiekvienas iš jų atiduoda viską, kas geriausia, tai yra išbandymas, kuris gali būti apvainikuotas didžiule pergale. Jei bendražygiai niurzga, kad kas nors yra ne taip, tai paprasčiausiai reiškia, kad jis neįdeda pakankamai pastangų.
Santuoką griauna ne rutina. Ją griauna melas, išdavystė ir žiaurumas.
