Sugebėjimas būti atkakliam yra kritinis XXI amžiaus įgūdis, ir daugelis tėvų nesugeba to išugdyti savo vaikams.
Kiekvienas tėvas norėtų užauginti protingą ir tikslo siekiantį vaiką, ypač dabartiniu skaitmeninių technologijų amžiumi, kuris dažnai atitraukia juos nuo studijų ir gyvenimo. Net garsūs žmonės, tokie kaip Steve’as Jobsas ir Billas Gatesas, atkreipė dėmesį į šiuolaikinių prietaisų daromą žalą.
Kodėl šis klausimas yra svarbus? Nes ateityje, kai technologijos bus dar labiau integruotos į mūsų kasdienį gyvenimą, bus tik dviejų tipų žmonės: tie, kurie leis kontroliuoti savo protą ir bus išsiblaškę gyvenime, ir tie, kurie išvengs neigiamos visuomenės įtakos.
Atsparumas atsispirti technologijų pagundoms yra kritinis įgūdis XXI amžiuje. Deja, ne visi tėvai tam skiria deramą dėmesį. Po daugelio metų psichologijos ir šiuolaikinių įtaisų studijų, taip pat pačio žmonių ir prietaisų sąveikos proceso, supratau, kad tai yra rimta problema. Daugelis tėvų daro didžiulę klaidą, nemokydami savo vaikų teisingo laiko paskirstymo ir gebėjimo gyventi be visapusiško technologijų valdymo.
Leiskite savo vaikams pagyventi be elektroninių prietaisų. Taip jūs jiems padovanosite didžiulę dovaną.
Net jei mokymosi procesas nėra lengvas ir susiduriate su rimtomis kliūtimis, neturite pasiduoti. Tai yra ilgas procesas, reikalaujantis daug dėmesio. Tėvai turi suprasti, kad yra gera prisiimti atsakomybę už savo vaikus, nes tik taip jie išmoks valdyti savo elgesį, laiką ir dėmesį.
Pradėkite mokyti nuo mažens
Kai mano dukrai buvo penkeri metai, ji ėmė reikalauti naujo iPad ir protestuoti. Mes su žmona supratome, kad atėjo laikas veikti.
Visiems nusiraminus, mes stengėmės iš visų jėgų parodyti dukrai, kad gerbiame jos nuomonę ir norą. Tokią taktiką pataria Richardas Ryanas, vienas iš labiausiai cituojamų tyrinėtojų apie žmogaus elgesį. Mes bandėme jai paaiškinti, kad pernelyg didelis pomėgis planšetiniam kompiuteriui ir laiko praleidimas prie ekrano yra labai žalingas. Kad už šią pramogą teks mokėti tuo, ką ji turi – fizine ir emocine sveikata. Aišku, visa tai turi būti padaryta taip, kad vaikas suprastų, kas yra pavojus.
Darželyje dukra kaip tik mokėsi nurodyti laiką, todėl bandėme paaiškinti, kad dėl šiam įtaisui skiriamo laiko, kitai jos mėgstamai veiklai nebebus tiek daug valandų. Programos, žaidimai ir vaizdo įrašai atima per daug dėmesio. Ji neturės laiko nei draugams, nei maudynėms, nei tėvams.
Vartotojų skepticizmas yra puikus
Mes taip pat paaiškinome dukrai, kad „iPad“ programas ir vaizdo įrašus sukūrė labai protingi žmonės ir jie buvo specialiai sukurti tam, kad ji taptų priklausoma nuo turimo turinio.
„Suvokimas, kad įmonės yra suinteresuotos kad kuo daugiau vaikai laiko praleistų su programomis ar žaidimais, yra svarbi medijų raštingumo ugdymo dalis.“
Labai svarbu, kad jūsų vaikai suprastų tikrąjį lošimų kompanijų ir socialinių tinklų motyvą: nors šie produktai mums teikia malonumą ir galimybę užmegzti su kuo nors ryšį, jie taip pat gauna naudos iš mūsų nuo juose praleisto laiko.
zodiako ženklai, kuriems reikia skirti daugiau dėmesio nei kitiems" width="1920" height="1275" />
Penkerių metų vaikui gali pasirodyti per sunku visą tai suprasti, tačiau mes pajutome, kad reikia ją kuo skubiau nuteikti taip, kad apsiginkluotų galimybe priimti asmeninius sprendimus dėl programėlių ir kitų programų naudojimo.
Vaikams reikia tam tikros autonomijos
Tada paklausėme dukros, kiek laiko ji nori naudotis planšete. Mes rizikavome, leisdami jai pačiai priimti tokius sprendimus, bet tai buvo verta.
Tiesą sakant, maniau, kad ji pasakys: „Man reikia visos dienos!” Bet ji to nepadarė. Vietoj to, jau apsiginklavusi tam tikru informacijos kiekiu ir logika apie tai, kaip svarbu apriboti laiką, praleidžiamą prie ekrano, kad būtų išvengta priklausomybės, ji nedrąsiai pasakė: „Aš noriu pažiūrėti tik dvi laidas“. Aš paaiškinau, kad dvi vaikų laidos per „Netflix“ trunka apie 45 minutes.
„Ar tu esi įsitikinusi, kad 45 minutės yra tinkamas laikas per dieną?“ – pasitikslinau pas dukrą. Aš uždaviau šį klausimą nuoširdžiai, be priekaištų. Ji vėl pagalvojo ir patvirtino savo pirminę nuomonę.
Ir iš jos šypsenos galiu pasakyti, kaip ji tuo metu jautėsi – ji manė, kad ji yra dialogo nugalėtoja ir tiesiog išplėšė didelę pergalę. Tiesą sakant, buvau visiškai patenkintas šiomis 45 minutėmis, nes turės pakankamai laiko visai kitai veiklai.
Sugebėjimas būti atkakliam yra kritinis XXI amžiaus įgūdis ir daugelis tėvų nesugeba to išugdyti savo vaikams.
„Kaip planuoji stebėti, kad žiūri ne ilgiau kaip 45 minutes per dieną?“ – nusprendžiau paklausti dukros. Nenorėdama pralaimėti derybų, kurias, jos manymu, buvo jau laimėjusi, ji pasiūlė naudoti virtuvės laikmatį, kurį pati galėtų nustatyti.
„Gerai,“ – sutikau. „Bet jei mama ir tėtis pastebės, kad negali įvykdyti pažado, tuomet turėsime grįžti prie šio pokalbio,“ – pridūriau aš ir ji tam pritarė.
Priverskite savo vaiką laikytis „išankstinių įsipareigojimų“
Šiandien, kai jau dukrai sukako 10 metų, ji vis dar apriboja ir kontroliuoja save, kiek praleidžiančia laiko prie ekrano. Augdama ji pati šiek tiek pakoregavo savo taisykles. Pavyzdžiui, ji nusprendė kasdien nepraleisti 45 minučių vakarais, o savaitgaliais praleisti šiek tiek daugiau laiko žiūrėdama filmus.
Šiuo metu svarbu tai, kad tai buvo jos pačios taisyklės, kurias ji nustatė be mūsų dalyvavimo. Dukra galėjo savarankiškai kontroliuoti jų laikymąsi. Tai buvo tobula mums visiems, nes žvelgiant jos akimis, jos tėvai buvo geri. O „blogojo policininko“ vaidmenį prisiėmė kažkokia programėlė, pavyzdžiui, laikmatis ar virtualus asistentas.
To nesuvokdama, ji prisiėmė tam tikrą išankstinį įsipareigojimą, t. y. kad reikia atlikti daugiau tų pačių nepageidaujamų pastangų, norint atlikti nepageidaujamą veiksmą.
„Nenuvertinkite savo vaiko sugebėjimų atlikti reikalus iki galo taip, kaip reikia“.
Šis išankstinis įsipareigojimas gali padėti auginti vaiką. Daugelis tėvų nori žinoti, kiek laiko vaikai gali praleisti prie ekrano, tačiau tokių apibrėžtų skaičių nėra. Tam turi įtakos per daug veiksnių, įskaitant specifinius vaiko poreikius ar tai, ką jis ketina veikti internete.
Diskusijos ir pagarbūs sutarimai yra būtini
Svarbiausia įtraukti vaiką į pokalbį ir padėti jam nustatyti savo taisykles. Kai tėvai nustato apribojimus, nedalyvaujant vaikams, jie juos nustato neigiamai, sukeldami apmaudą ir norą apgauti sistemą.
Šios strategijos negarantuoja šeimos harmonijos tarp tėvų ir vaikų. Tiesą sakant, karštos diskusijos apie technologijų vaidmenį mūsų namuose ir gyvenime tik pradeda augti. Ne visi sutinka, kad įtaisai kenkia vaikams. Kai kurie netgi sako, kad paauglys gali pats vairuoti automobilį. Tačiau svarbiausia iš viso to yra tai, kad diskusijos, o kartais ir pagarbūs nesutarimai yra būtini. Tai sveikos šeimos ženklas.
„Tik tada, kai vaikai gali savarankiškai kontroliuoti savo elgesį, jie pradeda įgyti įgūdžių, reikalingų išvengti nereikalingų pagundų, net kai jų tėvų nėra šalia.”
Iš viso to galima padaryti tik išvadą, kad psichologinis blaškymasis yra žalingas. Tai ta pati problema, kaip ir visa kita. Nesvarbu, ar tai didelė korporacija, ar maža šeima, jausdamiesi saugūs, kai atvirai aptariame savo sunkumus, galime juos išspręsti kartu.
Aišku viena: technologijos tampa vis labiau integruotos ir įkyresnės. Nors mūsų vaikams svarbu suvokti, kad šie produktai yra sukurti atkreipti dėmesį, mes taip pat turime ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi, kad jie galėtų su tuo susidoroti patys.
Tai yra jų atsakomybė ir teisė protingai naudoti savo laiką.
