Šis planas pagrįstas Nobelio premijos laureato išradimu! Galima perfrazuoti garsiąją Nikolajaus Vasiljevičiaus Gogolio frazę, „Pasaulis turi dvi bėdas – nutukimą ir demenciją“.
Pasaulio sveikatos organizacijos prognozėmis, iki 2025 metų beveik 50 proc. pasaulio gyventojų turės antsvorio, o demencija sergančių žmonių skaičius viršys 100 mln. Tai bus liūdnas vaizdas! Tokių perspektyvų kontekste negalima nepastebėti japonų mokslininko Yoshinori Osumi atradimo, už kurį 2016 metais jam buvo skirta Nobelio premija.
Tačiau prieš japonų biologo tyrimus buvo atliktas ne mažiau talentingo belgų mokslininko Christian de Duve darbas, jis dar 1974 metais atrado ląsteles, atsakingas už atliekamų medžiagų perdirbimą.
Prieš 47 metus niekas nesiejo lizosomų atradimo su organizmo atjaunėjimo procesais.
Tik Yoshinori Osumi atradus autofagiją, buvo įžvelgtas ląstelių savęs atsinaujinimo mechanizmas, o apie „mitybos langą“, kaip apie kovos būdą su nutukimu, senatvine demencija, diabetu, onkopatologija, kaip apie galimybę sulėtinti senėjimo procesą, prakalbo visas pasaulis.
Kas yra autofagija
Atlikdamas tyrimus su mielių ląstelėmis, o vėliau su pelėmis, Yoshinori Osumi priėjo išvadą, kad kai ląstelės įgauna „bado rėžimą“, jos pradeda virškinti pačios save. Jos labai tikslingai naikina tik pažeistas struktūras, todėl ne tik papildo maistinių medžiagų trūkumą, bet ir atsijaunina. Kuo ilgiau badaujama, tuo šis procesas būna aktyvesnis.
Visiškai natūralu, kad toks svarbus atradimas paskatino tolesnius autofagijos proceso tyrimus. Be to, žmogaus organizmas, nors ir kur kas sudėtingesnis, taip pat geba formuoti naujas ląsteles, perdirbdamas panaudotas, pažeistas daleles, bakterijas ir net virusus.
Jis išgauna audinių regeneracijai reikalingas aminorūgštis iš pačių „organizmo šiukšlių“. Šis procesas suaktyvėja, kai badaujame arba gyvūninius baltymus pakeičiame augaliniais.
Kas yra „mitybos langas“?
Remiantis Yeshinori Osumi atradimu, buvo sugalvota „mitybos lango“ sąvoka, kuri prasideda praėjus valandai po pusryčių ir baigiasi vakarienės metu.
Vėlesni tyrimai parodė, kad sutrumpinti šį laiką nuo įprastų 12 iki 8 valandų tampa labai naudinga ne tik organizmui.
San Diege esančio Solko instituto mokslininkų atliktas tyrimas patvirtino, kad siauresnis „mitybos langas“ pagerina protinį ir fizinį aktyvumą, pagerina miegą ir normalizuoja kraujospūdį.
Tyrimas buvo atliktas su 4 savanorių grupėmis, kurios kasdien suvalgydavo tą patį kiekį kalorijų, tačiau skirtingais „mitybos langais“: 12, 8, 6 ir 4 valandomis.
Geriausi visų organų ir sistemų rezultatai pasiekti grupėje, kurioje buvo siauriausias langas.
Tam yra mokslinis paaiškinimas: visi organizmo procesai, pavyzdžiui, kortizolio ir melatonino gamyba, tiesiogiai priklauso nuo paros ritmo.
Kortizolis gaminasi ryto valandomis, suteikdamas mums gerą apetitą ir žvalumą. Melatoninas yra naktinis užtaisas, kurio užduotis – užmigdyti mus, sulėtinti visus vidinius procesus, kad jų dėka suaktyvėtų organizmo ląstelių regeneracija.
Kuo platesnis atviras „mitybos langas“, tuo labiau sutrinka vidiniai biologiniai ritmai. Mes miegame, kai smegenys turėtų aktyviai dirbti, ir būdraujame, užkandžiaujame, kai jau pats laikas eiti miegoti ir leisti organizmui pailsėti. Taip mes žengiame didelį žingsnį priešlaikinio senėjimo link.
Sutikite, kad neįmanoma staigiai „uždaryti“ lango nuo 12 iki 8 ar net 6 valandų, kadangi kortizolio išsiskyrimo pikas pasiekiamas 19 val. vakaro. Tuo metu pradedame jausti staigų alkio jausmą.
Mitybos specialistai rekomenduoja palaipsniui vakarinius patiekalus pakeisti mažai kalorijų turinčiais vaisiais ir daržovėmis, kad organizmas prie to priprastų. Laikui bėgant, alkio jausmas susilpnės ir netrukus visai išnyks. Tuomet turėtumėte pradėti palaipsniui siaurinti „mitybos langą“.
Ir nemažinti kalorijų kiekio maiste. Paprasčiausiai laikykitės rekomendacijų, ir žinokite, kad patys sočiausi turėtų būti pusryčiai, o dienos metu nepamirškite gerti daugiau šiltų žolelių antpilų, žaliosios arbatos ir geriamojo tyro vandens.
Idealus „ mitybos langas“ atrodytų taip:
- Gausūs pusryčiai 8 val. ryto;
- Šiek tiek liesesni pietūs ir vakarienė 12 ir 16 valandomis.
