Namuose užaugintų uogų skonis būna daug geresnis nei pirktų parduotuvėje. Jei nusprendėte pradėti auginti braškes, pateiksime jums keletą įdomių braškių tręšimo gudrybių, kad jūsų derlius būtų tikrai puikus.
Tiesiog pažiūrėkite šią paprastą „YouTube“ kanalo pamoką, kad pamatytumėte, kaip tai reikia padaryti.
Galime tik pasakyti, kad jūsų derlius bus toks, kad negalėsite juo atsidžiaugti!
Jei nuspręsite tręšti braškes mūsų siūlomu metodu, pradėkime nuo to, kad tai nėra sudėtinga.
Viskas, ko jums reikės, yra pagrindinė sudedamoji dalis – jodas.
Kiek reiks tręšti, priklauso nuo to, kada nuspręsite pradėti.
Procedūrą sudaro trys etapai.
1 etapas
Pirmasis etapas turėtų būti atliekamas tuo metu, kai dar tik ruošiate dirvą braškių auginimui.
Patartina naudoti 15 lašų jodo 10 litrų vandens.
Sumaišykite šiuos skysčius ir šiuo mišiniu kruopščiai palaistykite duobeles.
2 etapas
Pasodinę braškes galite pereiti prie antrojo etapo. Tai reiktų atlikti prieš braškių žydėjimą.
Tam pačiam kiekiui vandens reikės 15 lašų jodo ir vieno puodelio geros kokybės medžio pelenų.
Taip pat yra reikalingas vienas arbatinis šaukštelis boro rūgšties.
3 etapas
Kai braškės ims žydėti, reikės padidinti žydėjimo intensyvumą. Šiuo atveju braškių tręšimas yra labiau palaikomasis poveikis, todėl reikės 10 litrų vandens ir 10 lašų jodo.
Kaip tai padaryti?
Žinoma, paruošimas yra labai paprastas.
Tereikia iš atskirų ingredientų pagaminti tirpalą, kuriuo pirmajame etape reikia palaistyti dirvą, o vėlesniuose – braškes.
Tai reiktų daryti taip, kad kiekvienam augalui tektų maždaug 500 ml tirpalo, ir tai bus geriau nei bet kokios trąšos!
Yra antrasis tirpalo naudojimo būdas – supilti jį į purkštuvą ir užpurkškite ant braškių. Veikliosios medžiagos jas pasieks tiesiai per lapus.
Taigi, tik nuo jūsų priklauso, kokį metodą pasirinksite.
Juos galite derinti tarpusavyje.
Kodėl reikia naudoti jodą?
Jodas atlieka svarbų vaidmenį tiek augalų gyvybinėje veikloje, tiek įprastiniuose fiziologiniuose procesuose.
Jis dalyvauja atskirų aminorūgščių ir baltymų sintezėje (yra jų sudėtyje), yra natūralus antiseptikas, dalyvauja deguonies pasisavinime, fotosintezėje ir azoto apykaitoje.
Šis mikroelementas veiksmingai kovoja su daugeliu pelėsių, virusų ir bakterijų – jis ypač veiksmingas kovojant su puviniu ir miltlige.
Jodo trūkumas augaluose gali sumažinti atsparumą įvairioms ligoms.
Jodo gali trūkti dėl to, kad dirvožemyje trūksta būtent šio elemento (ypač durpėse, smėlingose dirvose ir derliaus nualintose dirvose).
Per rūgštūs dirvožemiai nepalankūs jodui – jodas iš karto pereina į žemesnius sluoksnius ir tiesiog tampa nepasiekiamas augalams.
Natūraliai jodo yra derlingoje juodojoje dirvoje, žemumose ir ypač pakrančių zonose.
Vizualiai nustatyti šio mikroelemento trūkumą augaluose gana sunku, nes kai kurie jo trūkumo simptomai sutampa su kitų ligų simptomais ir kenkėjų poveikiu.
Todėl rekomenduojama bent profilaktiškai tręšti augalus jodu – jis bus naudingas bet kuriame darže, ir tikrai nepakenks augalams.
Vaizdo įrašo medžiaga:
