Kodėl taip svarbu reguliariai rūpintis savimi ir savo namais? Daugeliui tai yra taip įdiegta pasąmonėje, kad nuo pat vaikystės jie troško maišto. Norėtų gyventi netvarkoje ir visus pasiųsti kuo toliau! Kiti tarsi sutinka, kad visa tai nėra blogai, tačiau laukia, kad atsirastų noras tai daryti.
Noras (motyvacija) yra 90 % įpročių. Ar esate prie kažko pripratę ir jums tai patinka, tai beveik nereikalauja energijos, viskas yra tarsi ant lėkštutės, todėl išeikvotų jėgų būna daugiau nei kompensuoja rezultatas. Jūs mažai investuojate, gaunate daugiau, teigiamai sustiprėja įprotis, o tai reiškia, kad kitą kartą bus dar lengviau. Tik 10 % motyvacijos (tai yra noro ir siekimo) – poreikio suvokimas. Tik 10%! Ir ne taip, kaip daugelis galvoja: pripažinau būtinybę ir padariau. Ne!
Kodėl taip svarbu praleisti laiką valant namus ir įnešant grožio bei tvarkos interjere?
namai" width="1280" height="853" />
Dėl inertiškos psichikos nebus lengva padaryti tai, ko nesate įpratę daryti, jūs nežinote kaip, kažkaip bandėte, bet nepatiko. Ir net suvokus būtinybę, tai neduos teigiamų rezultatų. Iškart bėgs minia psichinės apsaugos, žalios, baltos ar auksinės spalvos, ir jums iš paskos rėks visu balsu. „Kam tau to reikia?“, „Eikvok savo energiją kažkam kitam!“, „Nesikankink, tai nenaudinga!“, „Lik savimi, daryk tai, kas tavo širdyje ir ko nori!“, „O jei staiga kiltų karas ir tu būtum pavargęs?” 90 % kaip dauguma parlamente laimės, jei karalius neįsikiš.
Bet tas 10 % yra pats brangiausias dalykas. Jie padeda mums pasikeisti patiems. Negalima riedėti tik bėgiais, kuriuos mūsų aplinka, draugai, šeima, kultūra sukūrė, įvedė į mūsų smegenis nuo vaikystės (kad mums atrodytų, jog tai yra natūralu), arba įtraukė mus emociškai ir užsikrėtėme jų įtaka (kaip iš esmės nauji įpročiai formuojasi daugumoje, per madą, per draugus), o reikia keistis patiems, tvirtinant save kaip asmenybę, savo esybe, o ne egzistuojant.
Svarbu ne tik suvokti poreikį, bet ir gauti emocinį stimulą iš šio suvokimo. Žmonės kartais sako apie tokį supratimą: „Aš tiesiog atsimerkiau“, „Pagaliau tai supratau“. Tai trumpam kompensuoja trūkstamą įprotį, sukuria motyvaciją pradėti tai daryti.
Tai yra avansas, kurį svarbu iš karto panaudoti. Tada vėliau susiformuoja įprotis, susidaro trasos, kuriomis galite lengvai riedėti ir rinkti bonusus, rezultatus, šlovę ir kitus niekučius. Net gi pinigus, ypač jei formuojate gerą ilgalaikį įprotį profesinėje srityje. Bet likusiose – taip pat. Visi ištekliai yra netiesiogiai susiję su jūsų sėkmingo, patogaus gyvenimo kūrimu, visi jus maitina ir stiprina.
Ir noriu parodyti galimą motyvaciją pavyzdžiu to, ką žmonės priversti daryti, bet dažniausiai nemėgsta: susitvarkyti daiktus savo namuose ir prižiūrėti savo išorinę išvaizdą. Daugelis žmonių tai daro, tačiau daugelis jaučia vidinį pasipriešinimą. Jie valo namus prieš atvykstant svečiams, susitvarko savo išvaizdą prieš eidami pas žmones į svečius, taigi, juos veda vienintelė motyvacija – „kad nenumirtų iš gėdos“. Šios motyvacijos paprastai pakanka, nenorint gyventi ir atrodyti kaip benamiui, tačiau kiekvieną kartą reikia daug energijos, o rezultatas nedžiugina.
Toks žmogus žiūri į savo, iš pažiūros išvalytą, bet vis tiek šiukšliną butą ir galvoja: skurdas yra skurdas, kad ir kaip jį tvarkytum, vis tiek tai yra šiukšlių sąvartynas, reikia atlikti kapitalinį remontą, nusipirkti naujų baldų ar dar geriau, persikelti gyventi į kitą vietą, iš šios landynės į normalų butą. Tam reikia užsidirbti pinigų, o norint užsidirbti, nereikia gaišti laiko nereikalingam valymui, o sugalvoti ką nors ypatingo, apie ką kiti negalvoja.
Ir žmogus su nešiojamuoju kompiuteriu atsigula ant riebios sofos ir klaidžioja internete, ieškodamas įkvėpimo. Ir – siekdamas pakelti savivertę, norint tikėti savo jėgomis ir nuversti kalnus. Jam atrodo, kad jis valandų valandas klaidžioja internete, norėdamas pagerinti savo nuotaiką, tačiau iš tikrųjų jis šiek tiek gesina stresą, tačiau dažniausiai nenaudingai išeikvoja energiją, jo nuotaika blogėja ir, žinoma, jis neturi jokių naujų idėjų. Be to, staiga neatsiranda naujo verslo plano. Pinigų nuo to netampa nei kiek daugiau, bet padaugėja netvarkos bute ir asmeniniame gyvenime.
Panašiai yra ir su jūsų išorine išvaizda. Jums nepatinka atspindys veidrodyje, jis jums visai nepatinka, bet kokia nauda yra atlikinėti gimnastikos pratimus? Vienas pratimas nepadės, jis tik sunaudos jėgas, jums reikia daug pinigų norint nuvykti į atogrąžų salas, tinkamai ir sveikai maitintis, užsiimti joga pajūryje, maudytis, žiūrint į lieknas (-us) mulates (-us), klestėti fiziškai ir prabangiai rengtis, vairuoti gražų sportinį automobilį. Tai būtų grožis, o visa kita – tik smulkmenos.
Gražus gyvenimas turtingiesiems! Tuo tarpu, jei pinigų nėra, reikia galvoti, kur jų gauti, o norėdamas rasti atsakymą į šį klausimą, turi atsigulti ir galvoti, nardydamas ne vandenyje, bet pats žinote kur – internete.
Taip žmonės nukreipia atsitiktinį impulsą atsigręžti į kasdienį gyvenimą. Žmonės nori galvoti apie būtį, o ne apie kasdienį gyvenimą, jie nori atitrūkti nuo žemiško gyvenimo būdo ir pakilti į svajonių pasaulį (nes kažkodėl daugelis žmonių taip įsivaizduoja savo būtį). Ir nereikia švaistyti savo gyvenimo nenaudingoms smulkmenoms.
Tačiau šios smulkmenos nėra nenaudingos.
Ir tik šie maži dalykai gali suteikti jums tai, ko jums taip trūksta.
Būtent!
Energiją, kad taptumėte didesni ir stipresni. Energiją, kad galėtumėte pakeisti gyvenimą kardinaliais būdais. Sugalvokite ką nors ypatingo ir stenkitės kažkaip ir kažkur šias idėjas įgyvendinti. Ir taip, jūsų gyvenimo kokybė gali dramatiškai pagerėti. Tačiau tam visos buities smulkmenos turi būti suvokiamos ne kaip nenaudingas energijos švaistymas, bet kaip energijos šaltinis.
Bet būtent taip ir yra!
Energijos švaistymas – gulėti netvarkoje ir baksnoti pirštu į kompiuterį, ieškant iliuzijų.
Ir kasdienybė visai nėra nenaudinga. Tai tarsi miegas ir valgymas – gyvenimo pagrindas!
Būna, kad žmonės, kurie jau yra apsėsti kažkokios idėjos, kažkokio verslo, meta į šalį kasdienį gyvenimą ir net miega nenusirengę, bei viską meta į šoną savo užsibrėžtai užduočiai įgyvendinti. Taip, jūs galite sau leisti kurį laiką taip apsileisti. Nors patys produktyviausi veikėjai turėjo dienos režimą stabilų ir subalansuotą: tie, kurie parašė daugiau nei vieną tomą, bet žymiai daugiau, tie, kurie galėjo padaryti ne vieną atradimą, bet daug kitų.
Stabilus dienos režimas leidžia daug nuveikti, stabiliai egzistuoti, esant didelėms energijoms, o ne tik pakilti ir skaudžiai kristi.
Bet visai kitas reikalas, kai dar neturite jokios idėjos, neturite reikalų ir be tikslo klaidžiojate įsivaizduojamuose pasauliuose, tikėdamiesi užklupti kažką ypatingo. Jūs vaikštote neteisingais pasauliais, šliaužiate kanalizacijos šulinio dugnu. Nėra nieko ypatingo, yra tik atliekos ir šiukšlės. Pirmiausia pakilkite į aukštesnį energijos lygį, kur jums taps prieinamos kitos buities funkcijos.
Tam reikia gyventi įprastą kasdieninį gyvenimą.
Kodėl taip svarbu praleisti laiką, valant namus ir įnešant į juos grožio bei tvarkos, bei prižiūrint savo išvaizdą? Kodėl šis laikas neturėtų būti laikomas „iššvaistytu“ ar „atimtu iš verslo galimybės“?
Nes tvarkydami namus jūs sutvarkote reikalus savo erdvėje.
Ne galvoje, kaip kartais rašo knygose. Pasak knygų, turite susikurti savo tvarką ant stalo, popieriuose, namuose, ir bus tvarka galvoje. Ne galvoje. Savo asmeninėje erdvėje! Tai yra, atnešta tvarka veikia ne minčių chaosą (ne tik ir ne tiek), bet emocijų chaosą (!) ir įvykių chaosą.
Atrodytų, kaip namų valymas gali paveikti įvykių chaosą? Tačiau įvykiuose nėra jokio chaoso, kiti skirtingai mato tuos pačius įvykius. Chaosas yra jūsų pačių suvokime, kaip jūs matote įvykį, jo laikotės, interpretuojate per savo lūkesčių ir iliuzijų prizmę, išpučiate jo reikšmę, iškreipiate priežasčių ir pasekmių grandinę, o dabar įvykis jus gniuždo ir kankina, drasko, neskaitant to, kas vyksta. Norite bėgti skirtingomis kryptimis vienu metu, padarote daug klaidų ir tada negalite sutvarkyti pasekmių.
Norint sutvarkyti chaosą, būtina sukurti pusiausvyrą savo išoriniame pasaulyje, išpainioti įsivaizduojamų ryšių raizginį, sumažinti neadekvačią atskirų figūrų ir įvykių reikšmę. Lengviausias būdas pasiekti šią pusiausvyrą yra susitvarkyti daiktus fizinėje vietoje, kurioje jūsų psichika susijusi su jūsų namais, asmenine erdve, jums priklausančia ir jus saugančia teritorija (nuo šalčio, karščio, kritulių, žmonių, gyvūnų).
Ir tai net nėra magija (nors visa ritualinė magija yra darbas su psichika, atliekant paprastą modeliavimą), tai yra įprasta psichologija. Jei skaitėte literatūrą apie psichikos formavimąsi ir struktūrą, žinote, kad visi minties procesai yra susiję su objektyvia veikla.
Visos operacijos, kurias atlieka smegenys (analizuoja, apibendrina, apskaičiuoja, paskiria), yra objektyvios veiklos vaizdas. Tai yra į ten iš čia, ten ir čia, iš čia į ten. Tai svarbu, daugiau, centre, šalia šio, nuo to nukrypsta šis ir tas – tikra infografika.
Taip yra struktūrizuota psichinė veikla, net jei nežinote daugumos procesų. Vygotskis, Halperinas ir Piaget, puikūs psichologai ir mokslininkai, kurie aprašė tai savo knygose, naudodami vaikų psichikos formavimosi pavyzdžius.
Pirmiausia degtukų skaičiavimas, tada skaičiavimas atmintinai, tada dar sudėtingesnės protinės operacijos, tačiau pagrindas yra vis tie patys skaičiavimo degtukai. Labai svarbu suprasti, kad bet kokia psichinė veikla turi tam tikrų dalykų prototipus. Apskritai, esama erdvė ir yra ta, ką psichika sukuria tarp daiktų išsidėstymo ir psichinės veiklos (galite perskaityti Bekhterevo veikalą „Psichologinis laukas“, arba Halperino knygą „Psichologija kaip objektyvus mokslas“ kurioje rasite temų apie tai, o dar daugiau parašė Levinas).
Ir tada jums nekils klausimų, kaip namų valymas, nereikalingų daiktų atsikratymas, artimiausios erdvės optimizavimas ir grožio bei tvarkos suteikimas asmeninėje teritorijoje, daro įtaką pasauliui ir esamai erdvei. Jūs pradedate gyventi ne tik gražesnėje ir suprantamesnėje srityje, bet ir ten, kur esate Šeimininkas. Ne svečias, ne atsitiktinis keliautojas, ne kalinys, ne silpnos valios įvykių auka, o gyvenimo erdvės, kurioje esate, savininkas. Savininkas yra tas, kuris turi teisę viską pakeisti taip, kaip nori, o ne tik tuo naudojasi.
Žinoma, norint turėti energetinį lauką, nepakanka paprasčiausio sutvarkymo, kitaip visos geros namų šeimininkės turėtų idealią erdvę. Tvarka – tai matomos pusiausvyros pasiekimas ir painiavos atsikratymas, tačiau, jei erdvės nėra kuo užpildyti, atsiduriate švarios, tuščios salės viduryje. Tai geriau nei gyventi šiukšlyne, pilname žiurkių, kuriame ne taip įdomu.
Tai yra, tvarka yra gera be viso kito, tačiau tai yra labai svarbi darbo su asmenine erdve dalis. Tai yra ne tik tai, kad jis yra patogus, malonus praktine prasme, bet ir daro jį stabilesnį energine prasme. Kuo daugiau šiukšlių ir netvarkos žmogaus namuose, tuo lengviau jį nuversti, tuo blogesnės jo asmeninės ribos.
Išvaizdos požiūriu, viskas yra gerokai lengviau. Tai ne tik erdvės užpildas, bet tai jūsų kūnas šioje erdvėje.
Jei vietoj figūros lauke yra kažkokia dėmė, kurią jaučiate kaip subjektyvųjį AŠ, o vaizdas veidrodyje atrodo nemalonus ir svetimas, jūs beveik negalite žvelgti į save iš šalies.
Dėl to dauguma erdvės operacijų jums tiesiog nėra prieinamos. Jos prieinamas daugeliui jūsų konkurentų, bet ne jums. Jūs beveik neturite empatijos santykiuose. Jums sunku įvertinti savęs suvokimą.
Jūs menkai įsivaizduojate savo asmenį, o gal vietoje to turite kokių nors fantazijų rinkinį. Jūs skaitote knygas ir įsivaizduojate save kaip didvyrį, pasineriate į kažkokią veiklą ir projektuojate savo AŠ šios veiklos tema, dalyvaujate grupės veikloje ir susitapatinate su komanda ar vadovu, įsimylite ir ištirpstate mylimojoje figūroje. O savo figūros, kaip tokios, neturite. Vietos jai turite, bet figūros – ne.
Prisimenate principą, pagal kurį auga ideali figūra? Atkreipiame dėmesį! Didesnis aktyvumas (pastangų ir pinigų investavimas), dar geriau emocinis pilnėjimas (meilė, jausmas, susidomėjimas). Jūs skiriate dėmesį kitoms figūroms ir jos auga, bet jūs neskiriate dėmesio savajai, ir jis neauga.
Jei skirsite pakankamai dėmesio savo išvaizdai, tikram savo įvaizdžiui ir sau (ne tik niūriems apmąstymams, iš kurių atsiveria skylė, bet ir emociškai turtingam, aktyviam dėmesiui), jūsų asmenybė augs, jūsų erdvėje atsiras ne blyški figūra, bet ji bus aiški ir pastebima. Ji progresuoja, tampa ryškesnė, didesnė.
Jūs juk aiškiai matote save kaip fizinį kūną, ne kaip fantaziją, o save, nes jūs užsiimate savimi, realiai savimi realiame gyvenime, fiziškai, o ne klaidžiojate iliuzijose, kur esate – kaip sapne, nesvarbu, ar esate jūs, ar kas nors kitas.
Štai kodėl svarbu užsiimti savo įvaizdžiu. Ir kaip jūs suprantate, rezultatas nėra toks svarbus (nors kur jis dėsis, žinoma, jis bus), svarbu atkreipti dėmesį į save, reguliariai rūpintis ir domėtis savo kūnu, savo stiliumi, savo įvaizdžiu. Tai suteikia daugiau, o ne mažiau energijos, jūs jaučiatės labiau pasitikintys savimi, jūsų savivertė tampa stabilesnė.
Kol nenusileisite į kraštutinumus ir nepradėsite per daug laiko skirti įvaizdžio kūrimui, jūsų figūra augs ir taps daili. Nesveiki procesai prasideda tada, kai kyla daug minčių, yra nedaug tikrų darbų, tai yra, kai daug skaitote, nerimaujate ir kalbate apie savo įvaizdį, bet mažai dėl to darote. Tada auga ne figūra, o skylė erdvėje.
Be įvaizdžio, turite atlikti daugybę kitų dalykų, kitaip erdvėje nebus jokių kitų teigiamų srovių, tačiau visiškai ištrynę savo buvusį įvaizdį iš gyvenimo galite tiesiog pasimesti veidrodžiuose. Todėl taip svarbu kiekvieną dieną atkreipti dėmesį į savo išvaizdą, išlaikyti higieną ir stilių. Praleidę kelias dienas, rizikuojate prarasti dalį savo asmenybės. Įvaizdžio kūrimas reikalauja nuolatinio dėmesio, jam negalima skirti per daug laiko, bet negali jo būti ir per mažai. Kiekvieną dieną – valandą ar dvi, štai tokia šio grožio kaina.
Laiką skirti buities tvarkymui bus nesunku, jei suprasite, kad tai ne nesąmonė, o jūsų gyvybingumo šaltinis. Ir nuo gyvybingumo priklauso, ką sugebėsite išgauti iš gyvenimo ir kaip tai padidinti.
Kaip jaučiatės kasdieniame gyvenime? Ar jums patinka tai daryti? Ar jaučiate tvarkos namuose įtaką jūsų erdvei? O išvaizdai?
