Žmonės dažnai perka pigesnius produktus, kad sutaupytų pinigų. Tačiau reikia prisiminti, kad pigesni sprendimai yra daug mažiau ekologiški. Puikus pavyzdys yra medus. Pigiausias turbūt tikrai nėra tikras (visiškai švarus), nors skelbimuose kartais sakoma visai kas kita. Gamintojai teigia, kad ultrafiltracija yra būtina, nes ji apsaugo nuo medų kristalizacijos ir prailgina produkto galiojimo laiką. Tačiau jie pamiršta, kad žiedadulkės yra labai svarbus medaus komponentas, suteikiantis daug naudos mūsų organizmui.
Kaip atpažinti dirbtinį medų?
1. Medaus kristalizacija
Jei perkamas medus laikui bėgant nesikristalizuoja, jis nėra grynas. Pirkdami medų, būtinai perskaitykite etiketę. Jei rašoma, kad meduje yra daug fruktozės turinčio kukurūzų sirupo (HFC) arba komercinės gliukozės, nepirkite jo.
2. Šaukšto testas
Paimkite šaukštelį medaus ir pradėkite pilti produktą į dubenį ar stiklainį. Jei medus bėga tolygiai ir yra tankus, tai ženklas, kad nusipirkote tikro medaus.
3. Spalvos keitimas
Paruoškite kelių lašų jodo, paprasto vandens ir medaus mišinį. Jei medus pasidaro mėlynas, į jį dedama kukurūzų krakmolo.
4. Tikras medus yra degus
Įmerkite sausą degtuką į medų ir pabandykite jį uždegti. Jei medus yra tikras, degtuke pasirodys kibirkštis ar net ugnis. Jei medus netikras, degtukas neužsidegs dėl jame esančių priemaišų ir drėgmės.
5. Vandens testas
Pripildykite stiklinę drungno vandens ir įdėkite šaukštą medaus. Netikras medus greitai ištirps, o tikras medus nusistovės stiklinės dugne.
6. Svoris
Tikras medus yra daug sunkesnis už dirbtinį. Skysto medaus litriniame indelyje turi būti ne mažiau kaip 1,4 kg.
Kokį metodą taikote norėdami nustatyti, ar nusipirkote tikro medaus?
