Kokia yra rečiausia akių spalva pasaulyje: mokslininkų atsakymas

Nors pasaulyje iki šiol nėra sukurta vieninga žmogaus akių spalvų klasifikacija, statistiniai duomenys rodo, kad rečiausia akių spalva yra žalia, o dažniausia – ruda. Atitinkama statistika buvo pristatyta Tarptautiniame biomedicinos kongrese.

Šiuo metu nėra visuotinai priimtos tarptautinės žmogaus akių spalvų klasifikacijos. Dar XIX amžiuje prancūzų chirurgas Polis Broka (Paul Broca) sukūrė rainelės pigmentacijos atspalvių klasifikavimo sistemą, kurioje buvo net 54 skirtingos spalvos. XX amžiuje sovietų antropologas Viktoras Bunakas supaprastino šią sistemą, suskirstęs akių spalvas į tris pagrindines grupes: tamsias (juoda, ruda), šviesias (mėlyna, pilka) ir mišrias (tamsių ir šviesių atspalvių deriniai, įskaitant žalią).

Dažniausios ir rečiausios akių spalvos pasaulyje

Pagal statistinius duomenis, rudų akių spalva yra labiausiai paplitusi pasaulyje – ji būdinga iki 80 % žmonių. Rečiausia spalva laikoma žalia – ja pasižymi tik apie 2 % pasaulio gyventojų.

Kitų spalvų pasiskirstymas:

• pilka – 3 %,
• gintarinė – 5 %,
• lazdyno (riešutinė) – 5 %,
• mėlyna – 8–10 %.

Yra ir itin retų akių atspalvių, tokių kaip raudona, rožinė ar violetinė.
Jie būdingi žmonėms, turintiems albinizmą – genetinę ypatybę, kai organizme beveik nėra melanino – pigmento, suteikiančio akims neįprastą spalvą. Remiantis JT duomenimis, Europoje ir Šiaurės Amerikoje albinizmas pasitaiko vienam iš 17–20 tūkst. žmonių, o kai kuriose Pietų Afrikos šalyse, įskaitant Zimbabvę – vienam iš 1000 naujagimių.

Geografinis akių spalvų paplitimas:

• Gintarinės akys dažniausiai pasitaiko Pietų Europoje (Italijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje), Balkanuose ir Pakistane.
• Žalios akys būdingos europiečiams, ypač Vokietijos, Airijos ir Skandinavijos gyventojams.
• Pilkų akių žmonės daugiausia gyvena Centrinėje ir Pietų Azijoje bei Artimuosiuose Rytuose.
• Mėlynos akys plačiai paplitusios Baltijos šalyse, Skandinavijoje ir Šiaurės Europoje, nors jų galima rasti ir kai kuriose Azijos bei Šiaurės Afrikos dalyse.
• Lazdyno spalvos akys būdingos ispanams, brazilams, Šiaurės Afrikos bei Artimųjų Rytų gyventojams.
• Tamsiai rudos akys dažniausiai sutinkamos tarp afrikiečių ir azijiečių, o šviesiai rudos – dažnesnės Europoje bei Šiaurės ir Pietų Amerikose.

Kas lemia akių spalvą?

Pagrindinis akių spalvą lemiantis veiksnys – melanino koncentracija rainelėje. Šviesių akių (mėlynų, pilkų) savininkai turi mažai pigmento, o žmonės su rudomis akimis – daug.

Ilgą laiką manyta, kad akių spalva paveldima pagal paprastus genetinius dėsnius, tačiau šiuolaikiniai tyrimai parodė, jog įtaką daro mutacijos net 16-je skirtingų genų.

Be melanino, akių spalvą veikia ir šie trys veiksniai:

• pigmento susidarymo greitis,
• kraujagyslinio akies dangalo pigmentacija,
• epitelio skaidulinės struktūros sandara.

Heterochromija – unikalus reiškinys

Mažiau nei 1 % žmonių pasireiškia heterochromija – būklė, kai akys skirtingos spalvos.

Skiriamos dvi formos:

• Visiška heterochromija, kai viena akis yra visiškai kitos spalvos nei kita;
• Sektorinė heterochromija, kai vienos akies rainelėje matomi du skirtingi atspalviai.

Heterochromija nėra liga, ji neturi įtakos regėjimui ir nereikalauja gydymo.

Akių spalvos pokyčiai gyvenimo eigoje

Daugelis kūdikių gimsta mėlynakiai, tačiau jų akių atspalvis gali pasikeisti per pirmuosius 6–12 gyvenimo mėnesių dėl palaipsniui didėjančio melanino kiekio. Tai visiškai normalu.

Tačiau akių spalvos pokyčiai suaugus – gali būti sveikatos sutrikimų ženklas. Tokiais atvejais svarbu kreiptis į gydytoją.

Šaltinis: sat.net.ua

Rita Kaminskienė

Mane labiausiai domina pasaulis ir visi jame vykstantys įvykiai. Savo straipsniais stengiuosi kiek įmanoma daugiau informuoti visuomenę ir supažindinti skaitytojus su įvairiais šios žemės kampeliais. Mėgstu keliauti, tad mano, kaip redaktorės skiltyje rasite įvairių šalių naujienų.