Kambarys nebuvo atidarytas 102 metus!
Prancūzų šeima nusprendė apsigyventi sename kaime, šalies pietuose, ir restauruoti seną namą, kuris kelis dešimtmečius neturėjo savininko. Pats pastatas buvo dar senesnis, pagal rastus įrašus jis buvo beveik 200 metų senumo!
Įsigiję namą, žmonės pradėjo ruošti konstrukciją renovacijai ir atrado, kad už sienos po tapetais yra tuščių erdvių. Taigi, po tapetais buvo rastos durys, o už jų buvo kambarys, į kurį nebuvo įžengta daugiau nei 100 metų!
Šeimai iškart patiko senas XIX amžiaus vidurio namas. Žinoma, jį reikėjo suremontuoti, todėl žmonės nusprendė palaipsniui restauruoti senąjį pastatą.
Kadangi namas buvo labai senas, todėl jokių planų nebuvo: jie nusipirko pastatą „tokį, koks yra“, ir pradėjo rengti koridorius ir patalpas renovacijai.
Sienos vis dar turėjo senus tapetus, kuriuos norėjo pašalinti, kad patikrintų sienų vientisumą. Viena iš sienų atrodė keistai, o beldimas parodė, kad viduje yra ertmė.
Už išorinės sienos buvo durys, vedančios į kambarį. Žmonės įėję pro duris nustebo pamatę, kad visa apdaila čia buvo nepažeista daugiau nei 100 metų. Panašu, kad žmonės tiesiog įrengė ir paliko viską.
Įdomiausia tai, kad kambaryje buvo langas: jis buvo užmūrytas iš išorės, todėl nesimatė paslėpto rėmo ir stiklo.
Naujieji namo savininkai nusprendė išsiaiškinti, kam priklauso šis keistas kambarys. Po ilgų ieškojimų miesto archyvuose jie nustatė, kad savininkai turėjo sūnų, kuris niekada taip ir negrįžo namo.
Namo istoriją šeima sužinojo ieškodama informacijos kaimo archyve. Ankstesni namo savininkai nusprendė palikti kambarį ir taip įamžinti savo sūnaus atminimą, kuris išvyko į I pasaulinį karą. Jis negrįžo, o kambarys tapo tarsi laiko kapsulė.
