Velykų pyrago kepimo paslaptys, kurių nežinojote

Iškepti Velykų pyragą nėra taip sunku, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Kad pyragas kepimo metu neskilinėtų ir ilgai stovėtų, kulinarai pataria laikytis keleto paprastų „nerašytų taisyklių“.

Kodėl Velykų pyragas gali skilinėti ir kaip to išvengti?

Tarp pagrindinių Velykų pyrago skilimo kepimo metu priežasčių kulinarai mini šias:

• netinkamas miltų pasirinkimas – geriausiai tinka aukščiausios rūšies kvietiniai miltai, nes juose yra pakankamai krakmolo ir glitimo (dėl kurių Velykų pyrago tešla tampa elastinga ir atspari skilimui);
• per didelis miltų kiekis – reikia tiksliai laikytis recepto ir visų jame nurodytų proporcijų (jei miltų bus per daug, tešla bus kieta ir gali skilinėti kepimo metu);
• per sausa tešla – nepakankama pyrago tešlos drėgmė taip pat gali sukelti deformaciją kepimo metu;
• per aukšta temperatūra orkaitėje – optimalia pyrago kepimo temperatūra laikoma 170–180 laipsnių Celsijaus (kitaip tešla gali neiškepti tolygiai ir suskilinėti);
• staigūs temperatūros pokyčiai po kepimo – Velykų pyragą iš orkaitės patariama išimti ne iš karto (geriau leisti jam atvėsti 10–15 minučių ir tik tada išimti).

Kai kurie taip pat pataria į kiekvieno Velykų pyrago centrą įsmeigti medinį pagaliuką ar dantų krapštuką (senovėje tam naudojo šiaudus). Tai turėtų padėti Velykų pyrago viršui pakilti tolygiai, taip pat užkirsti kelią skilimui.

Juos reikia išimti po kepimo. Jei Velykų pyragas paruoštas, iš jo išimtas pagaliukas ar dantų krapštukas bus sausas ir švarus.

Jei, nepaisant visų jūsų pastangų, ant Velykų pyrago vis tiek atsirado įtrūkimų, nenusiminkite. Tai galima ištaisyti kepimo pabaigoje aptepant „pažeistas“ vietas plaktu kiaušiniu.

Kaip išvengti kitų dažnų klaidų?

Nepakankamai išminkyta pyrago tešla gali padaryti jį „lipnų“ arba per daug tankų (kietą).

Velykų pyragui gaminti patariama gerai persijoti miltus ir minkyti tešlą tol, kol ji nustos būti lipni. Tada pyragas bus „lengvas ir purus“.

Jei jūsų pyragas „krenta“, atkreipkite dėmesį į tai, kad dauguma ekspertų idealia temperatūra (patalpos) jo gaminimui laiko 25 laipsnius Celsijaus.

Reikėtų vengti šalčio, skersvėjų, staigių garsų (oro svyravimų), kad tešla formose kiltų tolygiai.

Kad pyragas neliktų žalias, nepridegtų ir būtų skanus apskritai, negalima jo kepti „iš akies“.

Prieš dedant pyragą į orkaitę, verta dar kartą perskaityti receptą, kad tiksliai žinotumėte, kiek laiko reikia kepti (atsižvelgiant į orkaitės temperatūrą ir žalio produkto masę).

Be to, negalima jo dėti į šaltą ar nepakankamai įkaitintą orkaitę, nes staigus temperatūros pokytis gali sukelti pyrago pridegimą.

Įkaitinti orkaitę ir ištepti kepimo formą aliejumi reikia iš anksto. Metalinės formos dugną geriau iškloti pergamentu.

Jei pyrago viršus pridega, reikia sumažinti kepimo temperatūrą ir uždengti pyrago viršų aliejumi išteptu pergamentu ar folija.

Norėdami išvengti efekto, kai išimant iš formos pyragas „plyšta“, kulinarai pataria ištepti aliejumi bet kokią kepimo formą (net popierinę) arba naudoti silikonines formas.

Pasitaiko atvejų, kai Velykų pyragas iškeptas idealiai, o glajus nesustingsta ir lieka lipnus.

Kad taip neatsitiktų, kiaušinį glajui patariama atvėsinti šaldiklyje 5–10 minučių, atskirti baltymą nuo trynio ir plakti baltymą mikseriu mažu greičiu (palaipsniui jį didinant), kol išnyks visi burbuliukai.

Po to į kiaušinių masę reikia įdėti pusę stiklinės cukraus pudros ir žiupsnelį citrinos rūgšties (glajaus blizgesiui). Toks kremas turėtų būti tirštas ir tvirtas. Juo patariama tepti pyragus, kol jie dar šilti.

Primename, kad anksčiau pasakojome, kaip paruošti „greitą“ Velykų pyrago glajų iš vos dviejų ingredientų.

Taip pat skaitykite, kaip nudažyti kiaušinius natūraliais dažais, kurių yra daugelyje virtuvių.

Nuotraukos asociatyvinės © Canva

Šaltinis: https://www.rbc.ua/

Kamilė

Sveiki, esu Kamilė, Hitas.lt straipsnių autorė. Aistra maisto gamybai, namų jaukumui ir asmeninei gerovei mane įkvepia dalintis atradimais – receptais ir patarimais apie meilę sau – su jumis, mieli skaitytojai.