Moksliškai įrodyta, kad tam tikrais laiko tarpais toje pačioje sodo vietoje auginamų augalų kaita turi labai teigiamą poveikį ne tik dirvožemio kokybei, bet ir derliaus gausai.
Todėl svarbu, kur pasodinsite augalus ar kaip dažnai keisite pasėlius toje pačioje vietoje.
Dideliuose laukuose sėjomainą rekomenduojama vykdyti kas 4 metus, o ribotoje mažų sodų erdvėje augalus rekomenduojama keisti kasmet.
Visur dirvožemis yra alinamas!
Mažų sodų savininkai dažnai mano, kad sėjomainą reikia taikyti tik didžiuliuose žemės plotuose, tačiau taip iš tiesų nėra.
Mažame sodo sklype ji tokia pat svarbi kaip ir didžiuliame lauke.
Jei norite gauti kaip įmanoma daugiau naudos iš savo auginamų augalų nenaudodami cheminių trąšų ir kenkėjų kontrolės, sėjomaina yra principas, kurį tiesiog privalote išmanyti.
Kiek metų galima auginti augalus toje pačioje vietoje?
Tai pirmiausia priklauso nuo augalo šaknų sistemos, tiksliau, nuo šaknų išskyrų, kurias augalai išskiria dirvožemyje.
Yra augalų, kurių sudėtyje yra toksiškų medžiagų ir jos slopina tos pačios rūšies augalų šaknų sistemą. Ypač jautrūs yra špinatai ir burokėliai.
Kai kurie augalai yra atsparesni, pavyzdžiui, moliūgai, kopūstai, ridikėliai, žirniai ir morkos – toje pačioje vietoje juos galima auginti kelerius metus iš eilės.
Kukurūzai, žirniai ir porai yra patys ištvermingiausi (tačiau kukurūzai labiausiai alina dirvožemį).
Šis reiškinys susijęs su dažnai, ypač mažuose soduose, pasitaikančiu reiškiniu – savaiminiu apsinuodijimu, t. y. daugumos rūšių išnykimu ir tik stipriausių individų išlikimu bei ribotu jų derėjimu.
Medžiai
Didžioji dauguma medžių gamina medžiagas, kurios gali pakenkti kaimyniniams tos pačios rūšies medžiams.
Todėl nedideliuose soduose nepatartina sodinti medžių arti vienas kito, taip pat jaunų medžių sodinti labai arti senesnių.
Be to, būtina nepamiršti, kad tos pačios rūšies medžiai turi tuos pačius kenkėjus, tuos pačius patogenus ir yra jautrūs toms pačioms ligoms.
Ilgalaikėje patogeninėje aplinkoje gali išsivystyti labai atsparios grybų ir ligų rūšys, kurios kasmet atsinaujina.
Dėl sėjomainos nesilaikymo labiausiai nukenčia kopūstų, morkų ir svogūnų pasėliai.
Ką reikėtų žinoti?
Ten, kur pernai auginote kopūstus, šiemet tikrai nesėkite ridikėlių ir ropių.
Taipogi, jei atsirado kopūstų maras, toje vietoje nerekomenduojama auginti kopūstų dar 6 metus.
Tos pačios šeimos augalai turi tokius pačius arba labai panašius medžiagų dirvožemyje poreikius.
Pakartotinis šių augalų auginimas toje pačioje vietoje sukelia vienpusį dirvožemio išeikvojimą.
Pavyzdžiui, vaisiniams augalams reikia daug fosforo, lapinėms daržovėms – azoto, o šakniavaisiams – kalio.
Kita vertus, ankštiniai augalai maitina dirvožemį – pupelės, žirniai, sojos pupelės – jie iš deguonies pasisavina azotą ir per šaknis jį išskiria į dirvožemį.
Daugiamečiai ankštiniai augalai turi gerai išvystytą šaknų sistemą ir gali gerai paskirstyti azotą viršutiniuose dirvožemio sluoksniuose, kur jo labiausiai reikia.
Kaip praktikoje taikyti sėjomainą?
Pirmiausia žemės sklypą reikia padalinti į 4 dalis.
Ten, kur norite auginti daug azoto reikalaujančius augalus (ypač kopūstus, salotas, špinatus ir lapinius žalumynus), pirmiausia reikia įterpti trąšų arba komposto normą (apie 20-25 kg vienam kvadratiniam metrui).
Po derliaus nuėmimo dirvožemyje nebeliks azoto, tačiau liks daug fosforo ir kalio.
Kitais metais šioje vietoje sodinkite šioms medžiagoms reiklius augalus – pomidorus, paprikas, baklažanus, cukinijas, kukurūzus, moliūgus, kukurūzus. Šiems augalams trąšų ar komposto norma yra perpus mažesnė nei kitiems augalams.
Trečiaisiais metais šioje vietoje sodinkite augalus, kuriems reikia kalio – tai svogūnai, bulvės, morkos, salierai, česnakai, ridikėliai ir burokėliai. Ketvirtaisiais metais toje pačioje vietoje sodinkite ankštinius augalus, kurie grąžins į dirvą azotą ir maistingąsias medžiagas.
Kaip teisingai vykdyti braškių sėjomainą?
Daugeliui augalų reikalingas 4 metų sėjomainos ciklas ir tai yra geriausias variantas daugumai daržų.
Ką daryti, jei auginate ir braškes? Tokiu atveju planuodami daržą turėtumėte galvoti ne apie 4, o apie skirtingus 5 skyrius.
Braškės vienoje vietoje gali išbūti 3-4 metus, o paskui jas geriausia perkelti ten, kur anksčiau buvo šakniavaisinės daržovės.
Po braškių toje vietoje galima sodinti lapines daržoves.
Nors laikytis sėjomainos plano gali būti sudėtinga, visada turėtumėte auginti tos pačios rūšies – arba tos pačios augalų šeimos – augalus. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad pomidorai ir bulvės yra giminaičiai, nes jie yra jautrūs panašioms ligoms ir panašiai maitinasi iš dirvožemio.
Tiesa, nesodinkite bulvių ten, kur prieš metus augo pomidorai.
Veikiau sodinkite jas ten, kur augo agurkai, cukinijos ar moliūgai.
