Matydami, kad parduotuvių lentynos yra tuščios ir dauguma žmonių perka daugiau, nei reikia, dažnai galime nesuprasti jų elgesio. Tačiau tokiais neaiškiais laikais nesunku pajusti, kad mes kariaujame su visu pasauliu.
Kai susitelkiame į save, stengiamės pasirūpinti savo šeima ir savo poreikiais. Tada lengva nepastebėti aplinkinių žmonių. Tų, kuriems gali prireikti mūsų pagalbos.
Tačiau vienas vyras savo elgesiu įkvėpė kitus! Jis tai padarė, davęs pagyvenusiai kaimynei būtent tai, ko jai prireikė šiuo sunkiu gyvenimo laikotarpiu.
Aldonas O’neillas Wardas III ištiesė pagalbos ranką nepažįstamajai. Jis jai padėjo tą dieną, kai ji patyrė sunkumų. Visi kovojame su jais, tačiau dauguma iš mūsų nesitiki svetimo žmogaus pagalbos.
Vyras pastebėjo verkiančią moterį ir darė viską, kad jai padėtų.
Dar nuo 2011 m. Aldonas matė pagyvenusią porą, vaikštančią po apylinkes, tačiau šį kartą jis pamatė tik moterį…
Ši pora siųsdavo oro bučinius jo išdykusiems šunims.
„Nuo 2011 metų kiekvieną rytą ir vakarą mačiau pagyvenusią porą, vaikštinėjančią po apylinkes. Jie šiai progai dėvėjo tinkamus kostiumus, apsivilkę sportine apranga ir baltais sportiniais bateliais su vaikščiojimo lazdomis rankose“, – „Facebook“ paskyroje rašė Aldonas.
Jis sakė, kad jie niekada neprisistatė. Tačiau pora visada mojavo ir siuntė jo šunims bučinius, šunys džiaugsmingai pribėgdavo, jiems praeinant.
Grįžkime į 2020 metus, kai Aldonas laistydamas kiemą pastebėjo verkiančią moterį.
„Ji pažvelgė į mane per didelius, tamsius akinius nuo saulės ir drebančiu balsu tarė: „Aš jau jo nebeturiu…“ „Mano širdis sustingo…“ – parašė jis.
„Ponia?” – tariau artėdamas prie jos. Ji atsisuko, ir iš už akinių nuo saulės riedant ašaroms, ji daugiau nieko nepasakė ir mes apsikabinome. Mes apsikabinome taip, tarsi ji būtų mano mama ar močiutė.
Po to moteris pasakė: „Aš tiesiog bandau daryti tai, ką buvome įpratę, aš vis dar jaučiu, kad jis yra šalia… Man to reikia“.
