Nėštumo metu dažnai būna stiprių emocijų ir kyla daug minčių. Tapimas mama yra didelis pokytis, o emociškai nėštumo laikotarpis gali būti it amerikietiški kalneliai. Rūpestis taip pat vaidina didelį vaidmenį laukiantis vaiko – daugiau nei pusė visų besilaukiančių labiausiai bijo, kad vaikas gims ligotas ar apsigimęs.
Kai kuriais atvejais, ypač jei laukiatės kelių kūdikių vienu metu, rizika, kad viskas bus pakryps prastesne linkme, yra didesnė. Blogiausiu atveju nėštumas gali sukelti pavojų tiek motinai, tiek vaikams. O kalbant apie Siamo dvynius, tai yra vienas rizikingiausių ir sudėtingiausių nėštumų. Aiškus to pavyzdys yra seserų Meisės, Makenzės ir Madeleinos istorija.
Kai gimė trynukės, paaiškėjo, kad tai nėra paprastos trynukės – dvi mergaitės buvo Siamo dvynės. Tad du kūdikiai buvo sulipę kartu. Taip nutinka labai retai, kai du iš trijų trynukų yra Siamo dvyniai.
Deja, kūdikių biologinė motina manė, kad ji negalės pasirūpinti trimis mergaitėmis. Todėl jos pateko pas geraširdžius įtėvius Darlą ir Džefą Garisonus. Pora jau turėjo tris sūnus, tačiau buvo be galo laiminga dėl padidėjusio šeimos narių skaičiaus.
Netrukus po gimimo buvo nuspręsta, kad reikia atskirti Makenzę ir Meisę. Ir tik neįtikėtinomis pastangomis Darlai bei Džefui pavyko surinkti pakankamai pinigų operacijai. Tai buvo padaryta, kai mergaitėms buvo 9 mėnesiai. Gydytojai pirmiausia turėjo patempti mergaičių odą, o paskui jas atskirti atliekant labai rizikingą operaciją. Operacija truko 24 valandas ir buvo labai sėkminga.
Praėjus dvejiems metams po operacijos, visi dokumentai buvo sutvarkyti ir Darla su Džefu pagaliau galėjo oficialiai parsivežti mergaites namo. Šiandien mergaitės gyvena su sutuoktinių pora ir trimis jų sūnumis Ajovoje, JAV, esančiame ūkyje.
Seserys netgi gavo savo žirgą! Meisė ir Makenzė turi tik po vieną koją, tačiau protezai padeda joms būti savarankiškoms. Labai smagu matyti, kad mergaitės pateko į tokią nuostabią šeimą, kuri daro viską, kad joms būtų gera.
Šiandien trynukės gyvena sveikai ir laimingai. Jos yra tokios pačios kaip visos jų amžiaus merginos, nepaisant fizinių apribojimų. Jos užaugo ir tapo didelės!
„Mes neturėjome supratimo, ko tikėtis, bet joms reikėjo žmogaus, kuris jas mylėtų. Madelainos sulaukėme, kai jai buvo 4 dienos, o Meisė ir Makenzė pas mus atvyko po keturių savaičių,“ – pasakoja Darla.
Pasauliui reikia daugiau tokių žmonių kaip Darla ir Džefas! Jų šiluma ir dosnumas yra tai, kas iš tikrųjų paliečia širdį.
