Kartais draugystė gali virsti kažkuo daugiau, o meilė, paremta gilia draugyste, yra nepaprastai graži. Emocijos gali labai nustebinti ir pakeisti gyvenimą.
Jakobas Jasinas ir Greisė Hadada abu gimė su ta pačia medžiagų apykaitos liga, kuri, laiku neaptikta ir negydoma, gali sukelti rimtų smegenų pažeidimų. Pirmą kartą jie susitiko baisiomis aplinkybėmis, kai toje pačioje ligoninėje buvo gydomi nuo tos pačios ligos. Tuo metu jie buvo maži vaikai, jiems abiem buvo atliktos kepenų transplantacijos.
Nuo to laiko jų šeimos palaiko ryšį, o Jakobas ir Greisė kiekvienais metais susitikdavo vasaros stovykloje vaikams, kuriems atliktos transplantacijos. Jakobas ir Greisė tapo gerais draugais, tačiau galiausiai pajuto, kad tai virto kažkuo daugiau.
„Metams bėgant mes vis labiau artėjome vienas prie kito, bet spėju, kad šiais metais būsime daug artimesni,“ – sako Greisė.
Jakobas pritaria:
„Kažkas slypėjo viduje ir tai su laiku augo. Vėliau pagalvojau: „Aišku, štai kas,“ – sako Jakobas.
Jie abu kalba apie tai, kiek palaikymo jie rado vienas kitame, ir kaip svarbu buvo turėti tą patį išgyvenusį žmogų.
Praėjus 13 metų po operacijos, susitikę pirmą kartą, jie nusprendė kartu nueiti į išleistuves. Greisės mama nuvežė ją iš Merilendo į Virdžiniją, kad dukra galėtų eiti į išleistuves su Jakobu. Buvo laikas, kai tėvai jaudinosi, kad jų vaikai neišgyvens, todėl matyti, kad jie užaugo ir gyvena pilnavertį gyvenimą, jiems buvo naudinga.
„Buvo nuostabu matyti, kad dabar, po 13 metų, jie auga ir džiaugiasi gyvenimu,” – pasakoja Siuzana, Jakobo mama.
Linkime Jakobui ir Greisei viso ko geriausio ir tikimės, kad jų meilė ir toliau stiprės.
