Žmonių istorijos kartais tikrai sugniaužia širdį. Viena tokių istorijų pasidalino fotožurnalistas, Facebook pasivadinęs GMB Akash. Istoriją papasakojo nufotografuotas vyras, ji skambėjo taip: „Niekada nesakiau savo vaikams, koks mano darbas. Niekada nenorėjau, kad jiems dėl manęs būtų gėda. Kai jauniausia dukra manęs paklausdavo, ką veikiu, nedrąsiai atsakydavau, kad esu darbininkas.
Prieš grįždamas namo kasdien nusiprausdavau viešuosiuose tualetuose, kad mano vaikai nė neįtartų, koks iš tiesų mano darbas. Norėjau leisti savo dukras į mokyklą, norėjau, kad jos visada galėtų išlikti orios. Nenorėjau, kad joms tektų dirbti tokį darbą, kurio jos gėdytųsi.
Žmonės mane visada žemino. Kiekvieną savo uždirbtą centą investavau į dukterų mokslus. Niekada nepirkau naujų drabužių. Vietoj naujų marškinėlių pirkdavau knygas. Buvau valytojas. Dieną prieš savo vyriausios dukters stojimą į koledžą neįstengiau sumokėti už jos studijas. Tą dieną negalėjau dirbti. Tiesiog sėdėjau šalia šiukšlių ir stengiausi nuslėpti ašaras. Visi kolegos žiūrėjo į mane, bet niekas neatėjo pasikalbėti. Jaučiausi palaužtas.
Neįsivaizdavau, ką turėsiu pasakyti savo dukteriai, kai grįšiu namo. Gimiau vargšas. Nemaniau, kad vargšui gali nutikti kas nors gero, bet po darbo visi valyklos darbuotojai priėjo prie manęs, atsisėdo šalia ir paklausė, ar laikau juos savo broliais. Man dar nespėjus atsakyti, jie visi man davė savo tą dieną uždirbtus pinigus. Kai bandžiau atsisakyti, jie man pasakė: „Jei reikės, mes visi badausime, tačiau tavo dukra turi mokytis“. Nežinojau, ką jiems atsakyti. Tą dieną aš nenusiprausiau po dušu – skubėjau namo.
Mano vyriausioji dukra labai greitai baigs universitetą. Ji dirba ne visą darbo dieną, o kitos trys dukterys mokosi. Dukterys man nebeleidžia dirbti. Vyriausioji dukra dažnai nusiveža mane į mano buvusią darbovietę ir nuveža maisto buvusiems bendradarbiams. Jie juokiasi ir klausia, kodėl ji taip dažnai duoda jiems valgyti. Mano dukra jiems atsako; „Tą dieną visi badavote, kad galėčiau tapti tuo, kuo esu šiandien. Melskitės už mane, kad galėčiau jus visus kasdien pamaitinti“.
Šiuo metu nesijaučiu esąs vargšas. Kaip gali jaustis vargšas, kai turi tokius vaikus?“- Idris
