Tapimas tėvais yra vienas geriausių dalykų, kuriuos galima patirti gyvenime. Yra daugybė sakančių, kad tapęs mama ar tėčiu, tampi ir visų pasaulio vaikų tėvu. Pagrindinis šios istorijos herojus gerai tai suprato ir priėmė sprendimą, dėl kurio daugelis žmonių manė, kad jis išprotėjo. Bet tai buvo gera beprotybė.
Tongas Phuocas Phucas yra mūrininkas iš Vietnamo, 2001 m. turėjęs garbės tapti tėvu. Atėjus didžiajai dienai, Tongas pasiliko su žmona ligoninėje pasveikinti į pasaulį atėjusio sūnaus. Tačiau gimdymas buvo komplikuotas.
Prieš tai Tongas ligoninėje buvo pastebėjęs šį tą keisto. Ten lankėsi daug pastojusių moterų, tačiau daugelis iš jų išeidavo be kūdikių. Praėjo šiek tiek laiko, kol jis suprato, kas vyksta, bet galų gale jam paaiškėjo: moterys ten atvykdavo pasidaryti abortą.
Mintis, kad visi šie kūdikiai niekada neturės galimybės tyrinėti pasaulio, draskė Tongui širdį. Todėl jis pažadėjo Dievui, kad jei sūnaus gimimas klostysis gerai, jis padarys viską, ką gali, kad padėtų kitiems vaikams. Būtent šis pažadas davė pradžią jo „beprotiškam“ projektui.
Tongas paklausė ligoninės, ar jis galėtų gauti aborto metu pašalintų kūdikių kūnus, kad jie bent jau būtų oriai palaidoti. Ir ėmėsi darbo.
Jis nusipirko nekilnojamojo turto Nha Trango mieste, ant Hone Thom kalno. Ten jis pradėjo kurti laidojimo vietas mažiesiems, kad suteiktų jiems paskutinę poilsio vietą. Visi, įskaitant jo žmoną, manė, kad Tongas išprotėjo, tačiau jis buvo įsitikinęs, kad tai, ką jis daro, yra teisinga. Jis sako, kad maži kūneliai jau turėjo sielą, ir jis nori, kad jie ilsėtųsi meile alsuojančioje vietoje.
Nuo tada Tongas palaidojo daugiau nei 10 000 kūdikių. Tačiau jis turėjo dar didesnių ambicijų. Vyras norėjo, kad ši vieta priverstų nėščiąsias suabejoti savo sprendimais.
Šios moterys nesidaro abortų, nes to nori. Daugeliu atveju tai susiję su tuo, kad jų sutuoktiniai nenori naudoti kontracepcijos priemonių, net jei ir nenori susilaukti daugiau vaikų. Kitos poros darosi abortą, nes kūdikis neleidžia gauti norimo sekso. Vyriausybė taip pat neleidžia šeimoms turėti daugiau nei dviejų vaikų.
Tongo projektas pasiteisino. Daugybė nėščių moterų, neturinčių pakankamai pinigų, pradėjo ieškoti Tongo ir prašyti jo pagalbos. Todėl jis nusprendė įvaikinti sunkiose situacijose atsidūrusių motinų vaikus.
Tokia buvo šių vaikų namų pradžia. Tačiau Tongas nežiūri į save kaip į vaikų namų savininką. Jis yra visų globojamų vaikų tėvas. Idėja yra tokia, kad Tongas rūpinsis vaikais, kol motinos pačios galės prisiimti atsakomybę. Tai, kas prasidėjo kaip kapinės, dabar tapo vaikų namais, kuriuose gyvena daugiau nei 100 vaikų.
Kūdikių namai išgyvena iš aukų ir Tongo bei jo šeimos pastangomis.
Turint tiek vaikų, vadovauti vaikų namams nėra lengva užduotis. Tačiau Tongas neketina pasiduoti.
„Tęsiu šį darbą iki paskutinių dienų,“ – sako jis ir priduria: „Ir aš tikiuosi, kad mano vaikai toliau dirbs, kai manęs nebebus.“
Koks nuostabus žmogus! Tokių žmonių pasauliui reikia daugiau.
