Stephanie Decker yra 42 metų mama iš Henryville, Indijanos. Kiekvieną dieną vaizdas veidrodyje jai primena tragediją. Dėl vaikų saugumo moteris neteko kojų. Tačiau ji kiekvieną dieną prisimena, kad pasielgtų lygiai taip pat, kaip tada.
2012 m. kovo mėnesį Stephanie grįžo namo su savo vaikais Dominicu ir Reese, kai staiga išgirdo sireną, įspėjančią apie artėjantį tornadą. Laimei, šeima buvo saugi namuose. Arba taip jie manė.
Kai Decker pažvelgė pro rūsio langą, ji pamatė kaimynų riedlentę, skriejančią per jų kiemą, ir pradėjo panikuoti. Oras su kiekviena minute vis blogėjo. Visas namas pradėjo drebėti. Moteris apvyniojo vaikus antklode ir atsigulė ant jų, kad apsaugotų juos nuo griūvančio namo dalių.
Tai nebuvo eilinė audra. Tornadas, kurio greitis siekė 280 km/h, sunaikino viską, kas pasitaikė pakeliui. Stephanie viską prisimena sulėtintai. Ji prisimena, kad atramos, palaikančios lubas, pradėjo lūžti virš galvų. Ji žinojo, kad gali bėgti arba apsaugoti vaikus. Motinai pasirinkimas buvo akivaizdus. Dėl savo vaikų ji paaukotų gyvybę, todėl leido 6 metrų plieno sijai sutraiškyti kojas.
Tačiau tuo viskas nesibaigė. Kitas tornadas artėjo prie namų. Kiekvienas akmenukas ir skardos atplaiša staiga tapo mirties įrankiu, kuris bet kurią akimirką galėjo sužeisti. Veikiama adrenalino moteris saugojo vaikus ir nejuto į jos kūną besitrankančių šiukšlių. Tada pradėjo slysti kita sija.
Sukaupusi paskutines savo jėgas, Stephanie sulenkė savo kūną nenatūraliu kampu, kad apsaugotų vaikus. Jai lūžo 8 šonkauliai, iš kurių vienas pradūrė plaučius. Nurimus orui, vaikai išbėgo šaukti pagalbos. Atvykę medikai rado moterį be sąmonės.
Laimei, Stephanie išgyveno. Tačiau ji pabudo su dviem protezais vietoj kojų. Šiandien ji vadovauja fondui, kuris padeda vaikams, kurie stichinių nelaimių metu neteko galūnių. Be to, moteris keliauja po šalį kaip motyvuojanti pranešėja ir pasakoja savo istoriją.
