Paauglystėje Catherine Benoit-Schwartz sužinojo, kad ji yra įvaikinta. Nors augdama globėjų šeimoje ji buvo tikrai laiminga, tačiau paauglė norėjo susirasti savo biologinius tėvus. „Man buvo maždaug 14 metų, kai pradėjau vartyti šeimos nuotraukų albumą ir svarstyti, kodėl mano išvaizda yra visiškai nepanaši į tėvų ar brolių. Kai apie tai pasiteiravau, gavau atsakymą, kad vaikystėje buvau įvaikinta, – niekas nuo manęs neslėpė šio fakto. Buvo labai smalsu sužinoti, kas yra mano biologiniai tėvai“.
Jungtinėse Amerikos Valstijose yra įprasta gimimo liudijime įrašyti vaiko biologinio tėvo ir motinos duomenis, tačiau Catherine gimimo liudijime buvo įrašyti tik motinos duomenys.
Kai Catherine Benoit-Schwartz sukūrė savo šeimą, ji tiesiog degė noru susirasti savo biologinius tėvus.
1982 metais apie internetą nebuvo net kalbos, todėl jaunai moteriai teko vartyti telefonų knygas, ir tikėtis, kad čia ras ją dominančius kontaktus. Vėliau jai pavyko susirasti savo senelius, tačiau jie su ja kalbėjo labai šaltai, ir paprašė daugiau nebetrukdyti. Žinoma, tai ją labai sukrėtė, tačiau netrukus po šio įvykio moteris sulaukė tetos skambučio.
Teta jai papasakojo, kad Catherine vardą šeimoje apskritai draudžiama minėti. Viskas prasidėjo dar tada, kai 1963 metais jos motina pagimdė nesantuokinį vaiką. Konservatyviai šeimai tai buvo didžiulė gėda, todėl ji buvo išsiųsta į globos namus. Catherine tuomet pamanė, kad ji visada buvo labai gyvybinga ir geraširdė, todėl tikėjosi, kad tėtis ir jo šeima bus į ją panašesni.
Catherine bandė išsiaiškinti tėvo vardą ir pavardę, tačiau jos teta šių duomenų neprisiminė. Ji pateikė tik apytikslius duomenis: papasakojo, kad jis dirbo ligoninėje, tačiau vėliau kažkur išvyko.
Biologinio tėvo paieškos truko daugiau nei 30 metų. Ji tapo tiesiog apsėsta minties susirasti savo tėvą, ir tuo užkrėtė savo vaikus. Jie labai džiaugėsi galėdami padėti savo motinai: jie vartė telefonų knygas, o atsiradus internetui paieškos dar labiau suintensyvėjo. 2015 m. Catherine rado internetinę svetainę, kurioje siūloma kreiptis dėl geneologinių tyrimų. Ji nusiuntė savo DNR mėginius, ir nekantriai laukė atsakymo.
Po dviejų mėnesių Catherine gavo pranešimą, kad turi giminaitę Anglijoje. „Kai pamačiau, kad jos pavardė buvo Vandenberg, mano širdis nusirito į kulnus“. Catherine parašė jai elektroninį laišką ir pasiteiravo apie savo biologinį tėvą. Netrukus giminaitė atsakė, kad tai yra jos dėdė. Casey Vandenberg buvo 82 metų pensininkas, gyvenantis Floridoje. Kai dukterėčia iš Anglijos susisiekė su juo ir pranešė naujienas, jis buvo tiesiog šokiruotas.
„Tai buvo didžiulė naujiena. Iš pradžių netikėjau, bet paskui prisiminiau apie merginą, su kuria susitikinėjau prieš pusšimtį metų. Kai pasakiau žmonai, kad galimai turiu 53 metų dukterį, valgydama sumuštinį ji vos neužspringo. Tai buvo labai juokinga akimirka “.
Vėliau Catherine susisiekė su savo tėvu per „Skype“ ir susitarė susitikti. „Mes iškart pajutome šeimos ryšį. Mums nekilo nė menkiausių bendravimo sunkumų, ir mes iškart ėmėme vienas kitą vadinti tėčiu ir dukra“ – pasakoja Casey Vandenberg. „Esu labai laiminga, kad visus šiuos metus nepasidaviau.“ – teigia Catherine.
