Trijų vaikų mama Louise teigia, kad vis daugiau tyrimų rodo, jog per daug saugodami vaikus nedarome jiems jokios paslaugos. Jos įsitikinimai yra tokie tvirti, kad viena mama, į tą pačią mokyklą vedanti savo vaikus, kreipėsi į socialines tarnybas.
Kai Louise išleido savo 14-metį sūnų į skautų stovyklą, temperatūra buvo žemesnė už nulį. Lipdamas iš automobilio jis suprato, kad miegmaišį paliko namuose.
„Ar aš įšokau į mašiną ir važiavau po valandą pirmyn ir atgal, kad atvežčiau jam miegmaišį? Ne, aš to nepadariau. Tiesiog pabučiavau jį ir parvažiavau namo. Puikiai žinojau, kad tą naktį jam bus šiek tiek šalta, tačiau tikrai nejaučiau jokios kaltės“, – „Daily Mail“ pasakoja trijų vaikų mama.
Ji tiki, kad jos sūnus, kuriam 14 metų, yra pakankamai suaugęs, kad prisiimtų visą atsakomybę už stovyklavimo įrangos susipakavimą.
„Kai grįžau namo, net nusiunčiau miegmaišio nuotrauką su žinute: tavo miegmaišis koridoriuje atrodo gražiai ir jaukiai“, – sako ji ir priduria, kad nors buvo šalta, tačiau iš šios situacijos jis tikrai kažko pasimokys.
Louise prisipažįsta, kad jos auklėjimo būdai prieštarauja šiandieninėms auklėjimo normoms. Moteris teigia, kad ji niekada nenorėjusi siūti pagalvių vaikams po pažastimis, nes tvirtai tiki, kad reikia leisti jiems mokytis sunkiausiu būdu.
Jei vaikai suserga, Louise juos skatina „šiek tiek pakentėti“. Kai jos vidurinysis sūnus iš mokyklos grįžo sergantis, mama manė, kad nėra jokios priežasties praleisti tą savaitgalį vykstančias sporto rungtynes, kuriose jis turėjo dalyvauti .
Jis sakė: „Mama, aš sergu, man skauda“, todėl Louise jam davė dvi tabletes paracetamolio ir sirupo nuo kosulio. Ji pasakė: „Tai – tik dvi su puse valandos tavo gyvenimo, tad laikykis“, – pasakoja Louise.
Ji tvirtina, kad sūnus žaidė gerai ir sulaukė trenerių pagyrų, todėl Louise mano, kad sūnus turi išmokti žaisti net ir tada, kai jo savijauta nėra pati geriausia.
„Vaikai išmoksta, kad gyvenime nieko nėra lengvo“, – sako ji.
Ji taip pat mano, kad atlygis už sąžiningumą sustiprina darnius santykius šeimoje. Dauguma žmonių paauglystę išgyvena kaip sunkų tėvystės etapą. Kita vertus, Louise sako, kad ją ir jos paauglius vaikus sieja abipusė pagarba ir noras bendrauti tarpusavyje.
Vienas jos sūnus kiekvieną rytą neprašytas paruošia pietų dėžutes visai šeimai. Louis taip pat pastebi, kad vaikai dažnai paruošia vakarienę ir padengia stalą.
„Maisto gaminimo aš juos išmokiau tada, kai jie buvo šešerių ar septynerių metų, taip pat jie patys susitvarko savo kambarius, išneša šiukšles. Kiekvieną šeštadienį mes kartu tvarkome namus“, – pasakoja Louise.
Louise mano, kad prieš dešimt ar dvidešimt metų tai neatrodė taip neįprasta, tačiau šiandien dauguma tėvų yra linkę pernelyg nuolaidžiauti savo vaikams.
„Savo nuolaidžiavimu jie neįvertina galimų pavojų ir kenkia vaikų gebėjimui susidoroti su sunkumais“, – sako ji, ir atkreipia dėmesį į svarbų naują tyrimą, parodantį, koks žalingas šis gali būti šis „sraigtasparnio“ auklėjimo stilius.
Naujas išsamesnis tyrimas rodo, kad vaikai, kuriuos tėvai pernelyg saugo, gyvena trumpiau. Vyrams, kuriems vaikystėje buvo atsisakyta suteikti nepriklausomybę, rizika mirti iki 80 metų yra 12 procentų didesnė, o moterims tokia rizika padidėja 22 procentais.
