Mažo vaiko mama Kathleen Fleming pavyzdingai išsprendė sūnaus pykčio priepuolį. Kai Kathleen išėjo į buto koridorių, ji pamatė tokį vaizdą:
Jos sūnus sudaužė veidrodį, kuris kabėjo ant sienos už vonios kambario. Kathleen parašė tinklaraštyje įrašą apie tai, kodėl jos berniukas sudaužė veidrodį, ir kaip ji išsprendė šią nemalonią situacija.
Daiktai dažnai dūžta
Kathleen įrašą pradeda rašydama, kad: „Daiktai lūžta. Tiesą sakant, viskas sugenda gana dažnai, o kai taip nutinka, mums gali užgniaužti kvapą.“
Mažylio mama paaiškino, kad jos sūnus buvo piktas ir nusivylęs. Jis trenkė vonios durimis, dėl ko veidrodis nukrito ir sudužo.
Kathleen yra ne tik mažų vaikų mama, ji taip pat yra vieniša mama. Tai reiškia, kad ji neturi su kuo pasitarti, kai tokie dalykai nutinka. Kaip jūs išspręstumėte šią problemą? Ji neturėjo su kuo pasitarti, ką reikia daryti.
Pirmiausia ji išvedė šunį į lauką, kad šis nesusipjaustytų kojų. Tada ji pajuto, kaip jos skruostais rieda ašaros. Sūnus ją ir nuvylė, ir tuo pat metu, nustebino. Kuo jis tapo? Ar jai nepavyko tapti atsvara tėčiui?
Ji ėmė galvoti apie save. Kaip ji turėtų tai išspręsti?
Ir ji pagalvojo: „Vargšui berniukui dabar manęs reikia. Jam reikia geriausios mano versijos. Jam reikia mano užuojautos, motiniškos meilės ir supratimo.
Kathleen vėl nuėjo į tualetą. Ji paliko visas stiklo šukes. Jai priėjus prie kriauklės, vonios durys atsidarė. Sūnus stovėjo tarpduryje su ašaromis akyse.
„Mama, aš niekada taip nebedarysiu. Atleisk!”.
Kathleen atsakė:
„Aš tave myliu.
Tu esi saugus.
Aš čia su tavimi.
Blogiausia dalis jau praeityje.
Aš turiu tave.
O tu – mane.
Aš tave myliu.”
Kathleen puikiai išsprendė situaciją. Ji parodė savo sūnui, kad yra šalia jo sunkiu jam metu.
Ji vėliau jam pasakė:
„Yra geresnių būdų parodyti emocijas.
Dirbsime su tuo kartu. Rytoj.
Mano užduotis šiame gyvenime yra tau padėti.
Tu saugus.
Tu niekada neliksi vienas su savo mintimis.
Tu niekada nebūsi vienas su savo baimėmis.
Aš čia. Mes čia abu kartu“.
Daiktai dūžta. Tai atsitiks daug kartų, kai turėsite savo vaikų. Tačiau iš laužymo ar siautėjimo mes daug ką galime suprasti. Iš tikrųjų svarbu, ką mes su tuo darome. Kodėl tai vyksta? Tikriausiai todėl, kad vaikui jūs esate reikalingas.
Kathleen blogą patirtį pavertė gera. Ji yra puikus pavyzdys, kaip tėvai turi susitaikyti su savo vaikais. Net tada, kai vaikai pikti ar nusivylę. Ramybė, meilė ir rūpestis viską išsprendžia visai kitaip. Jie įveikia pyktį ir iššūkius.
Nedvejodami pasidalinkite Kathleen istorija. Manome, kad tai gali paskatinti daugelį tėvų išbandyti panašų požiūrį į savo vaikus.
