Tommy dirbo projektavimo biure, įvairių branduolinių povandeninių laivų sistemų projektuotoju. Nuo pat mokyklos laikų jis buvo suinteresuotas rasti laivus ir garlaivius, kurie nuskendo skirtingu laiku. Šis susidomėjimas lobiais nuvedė jį prie „Centrinės Amerikos“ garlaivio nuolaužų.
Amerikos karo laivo „Centrinė Amerika“ katastrofa prie Pietų Karolinos krantų, buvo viena tragiškiausių XIX a. nelaimių. Be to, atlikus visus skaičiavimais, buvo nustatyta, kad lobis sudarė apie 21 toną monetų ir luitų, sidabro monetų, grynuolių ir papuošalų, taip pat buvo aukso. Su tokiu kroviniu garlaivis 1857m. rugsėjo 3d. paliko Panamą ir plaukė į Niujorką.
Trisdešimt valandų trukusi drąsi kova su stichijomis pasibaigė tragiškai. Rugsėjo 12-osios vakarą garlaivis nuskendo.
Laivas „Marina“ sugebėjo išgelbėti visus vaikus ir moteris, kurie anksčiau buvo pasodinti į gelbėjimo valtis. Praėjus kelioms valandoms po tragedijos, Norvegijos burlaivis išgelbėjo dar 50 vyrų, kurie sugebėjo įsikibti į garlaivio nuolaužas. Tačiau 425 žmonių išgelbėti nepavyko…
1970-ųjų metų pabaigoje jūrų inžinierius Tommy dažnai patarinėdavo žmonėms, ieškantiems laivų nuolaužų sekliuose vandenynų vietovėse. Taigi, jis nusprendė pats pabandyti surasti ir iškelti nuolaužas. Tikriausiai nebereikia aiškinti, kodėl Tommy pasirinko būtent „Centrinės Amerikos“ garlaivį. Jis taip pat rado kompanioną Bobą Evansą, kuris buvo geologas.
Jie labai atsargiai pradėjo savo paieškas. Pačioje pradžioje jie peržiūrėjo visus turimus archyvus. Jiems prireikė ketverių metų, kol jie rado visą reikiamą informaciją. Todėl plotas, kuriame nuskendo garlaivis, sumažėjo iki 1400 kvadratinių mylių. Be to, Tommy sukonstravo nuotoliniu būdu valdomą panardinamą transporto priemonę. Devintojo dešimtmečio pradžioje jis ją išbandė ir tikėjosi, kad pavyks viską įgyvendinti.
Žinoma, visam tam reikėjo nemažos pinigų sumos. Tačiau investuotojai buvo rasti labai greitai.
Per devynerius metus, kai buvo atliekami visi pasirengiamieji darbai, investicijose dalyvavo 161 žmonės. Į šį projektą investuota 12 milijonų 700 tūkstančių dolerių. Pagal sudarytas sutartis, investuotojai turėjo teisę į du trečdalius surasto aukso. Likusią dalį turėjo pasidalinti Tommy ir jo vyrai.
Tommy atlikti matematiniai skaičiavimai pasirodo buvo tikslūs. Garlaivio nuolaužos buvo rastos nurodytoje vietoje žemėlapyje. Nuolaužų gylis siekė 2200 metrų. Vieta buvo nutolusi 300 kilometrų nuo Pietų Karolinos pakrantės.
2000 metais Tommy sugebėjo užsidirbti 50 milijonų dolerių už surastą lobį. Po daugelio metų jis galėjo atsiskaityti su visais investuotojais ir komandos nariais. Tik Tommy to daryti visai neskubėjo… Du investuotojai jį padavė į teismą 2005m. O 2006 metais dar devyni investuotojai ir kiti darbuotojai pateikė jam ieškinį.
Tačiau netrukus visi suprato, kad Tommy dingo. Prasidėjo bėglio paieška. Tačiau Tommy dingimą planavo taip pat kruopščiai, kaip ir garlaivio nuolaužų paieškas. Jis pasikeitė savo vardą ir nusipirko padirbtus asmens dokumentus. Šešerius metus jis gyveno prabangioje viloje, kurią buvo išsinuomavęs.
2012 m. policija gavo teismo nutartį surasti pabėgusį aukso ieškotoją. Bėglio medžioklė truko dvejus metus. Juk Tommy viską atidžiai suplanavo, o tuo metu turimi ištekliai buvo beribiai.
2015 metų pradžioje Tommy mylimoji buvo stebima. Ji ir nuvedė policiją į viešbučio kambarį, kuriame bėglys buvo surastas. Jie abu buvo areštuoti. Jų kambaryje policija rado padirbtus dokumentus ir 420 000 USD.
Pernai 12 investuotojų ir komandos narių atgavo likusius pinigus. Šie pinigai pasirodė kur kas mažesni, nei jie tikėjosi prieš 31 metus. Dabar Tommy yra kalėjime. Jis nebus paleistas, kol neprisipažins, kur paslėpė 500 aukso luitų.
