Jessica Marotta ir jos vyras tikėjosi šeimos pagausėjimo. Jų sūnus Mikey taip pat labai norėjo broliuko. Vis dėlto, sutuoktiniai nė neįtarė, kad kelias į svajonės išsipildymą bus toks ilgas ir kupinas iššūkių. Jie taip pat nežinojo, kad brolių ryšys bus toks stiprus, kad to tikrai negalima apsakyti žodžiais.
Jų kelionė link svajonės prasidėjo su viltimi ir jauduliu, tačiau netrukus virto tikru išbandymu. Jessicai vis nepavyko pastoti. Mėnesiai virto metais, paženklinti nusivylimo ir nevilties, nes kiekvienas neigiamas nėštumo testas atkartojo ilgesį nekaltame Mikey klausime: „Kada aš turėsiu savo mažylį brolį?“
Tai paskatino juos ieškoti vaisingumo specialistų pagalbos, atlikti tyrimus ir procedūras. Galiausiai, per penktąjį Mikey gimtadienį, šeima išvydo vilties spindulėlį. Nėštumo testas buvo teigiamas. Deja, laukimo džiaugsmas buvo trumpalaikis. Šeima išgyveno netektį, kuri paliko tik skausmą ir tuštumą.
Net ir būdami visiškoje tamsoje, jie savyje atrado stiprybės ir drąsos. Šeima nusprendė pradėti visiškai naują gyvenimą. Jų nauji namai tapo šventove, kur jie užmezgė gilesnius ryšius ir puoselėjo bendrumo akimirkas. Nepaisant netekties skausmo, juos guodė vienas kitam juntama meilė.
Likimas jiems turėjo kitų planų. Jiems atradus naujo gyvenimo stebuklą, vėl iškilo vilties švyturys. Šį kartą sutuoktiniai labai bijojo, kaip viskas klostysis, nes iškilo komplikacijų, grasinančių sunaikinti naujai atrastą laimę. Kiekviena diena atnešdavo netikrumo jausmą, nes jie nežinojo, ko galima tikėtis artimiausiu metu.
Sutuoktiniai buvo tvirtai apsisprendę kovoti už savo kūdikį. Deja, gydytojas pasakė liūdną diagnozę: sunkus intrauterinis augimo apribojimas (IUGR).
Medicinos komanda parengė griežtą stebėjimo planą, suplanuodama kassavaitinius ultragarsinius tyrimus ligoninėje, kad būtų galima stebėti vaisiaus augimą ir sumažinti galimą riziką. Mikey apsilankymai ligoninėje tapo tikru išsigelbėjimu: tai motinai buvo didžiausias stiprybės šaltinis.
Galiausiai, kai nėštumas buvo 30 savaičių ir 6 dienų, ultragarso tyrimo metu Jessica sužinojo, kad per dvi savaites vaisius priaugo tik du gramus, todėl gydytojas tvirtai pareiškė: „Šiandien turėsite kūdikį“. Tuomet šeima suprato, kad jei ir toliau bus delsiama, viskas gali baigtis tragiškai.
Vos 1 svaro, 12 uncijų ir 12 colių ilgio Jake‘o kūnas buvo labai trapus. Jo gimimas nuvedė šeimą į nepažįstamą NICU gyvenimo teritoriją – pasaulį, kurį apibūdina pypsintys monitoriai, nesibaigiantys laidai ir nuolatinis medicininės įrangos dūzgimas.
Mikey didžiojo brolio vaidmenį priėmė labai ryžtingai. Nepaisant mažo amžiaus, jis greitai prisitaikė prie NICU rutinos, įsisavino rankų higienos taisykles ir atliko subtilią užduotį megzdamas ryšį su savo mažuoju broliu.
Lemtingą dieną, per vieną iš kasdienių susitikimų su Jake‘o medikų komanda, Jessica išdrįso užduoti klausimą, kuris atrodė neįtikėtinas: ar Mikey galėtų bendrauti su savo mažyliu broliuku? Nors visus tai labai nustebino, tačiau atsakymas buvo teigiamas. Nuo tos akimirkos užsimezgė tiesiog nuostabus broliškas ryšys.
Visus nepaprastai stebino Mikey sugebėjimas nuraminti ir paguosti Jake‘ą. Kiekvieną rytą, kai abu berniukai apsikabina, Jessica prisimena meilės ir atsparumo galią, jungiančią juos kaip šeimą.
