Moteris sužinojo, kas yra tikrasis jos tėvas praėjus 53 metams po gimimo, naršydama po internetinės parduotuvės puslapius.
Australijoje gyvenanti Fiona Darrock apsilankė SBS laidos „Insight“ studijoje ir pasidalino neįtikėtina savo gimimo istorija. Prieš šešerius metus Fiona internete ieškojo savo krikštatėvio, gydytojo Normano „Tony“ Walkerio, kadaise jos motinai atlikusio dirbtinį apvaisinimą, po kurio ir gimė Fiona, knygų. Paieškos metu ji nuklydo į internetinės parduotuvės puslapį, kur moteris rado keistą komentarą, parašytą Anos Crossy iš Airijos, kuri pranešė, kad daktaras Walkeris buvo jos motinos spermos donoras ir kad ji ieško daugiau informacijos apie jį.
Skaitant Anos istoriją, Fionai ėmė kilti įtarimas – ar Normanas galėtų būti ir jos biologinis tėvas? Tolesnis tyrimas patvirtino moters spėjimus ir atskleidė didžiausią gydytojo paslaptį.
Paaiškėjo, kad daktaras Walkeris dirbtinio apvaisinimo procedūrą pradėjo dar tais laikais, kai vaisingumo gydymas ir spermos donorystė buvo draudžiami. Mėgindamas padėti pacientėms, mokslininkas naudojo savo paties biomedžiagą.
Moterys, pagimdžiusios vaikus po daktaro Walkerio procedūrų, dažniausiai nė nežinojo, kas yra jų vaikų biologinis tėvas. Jos neuždavinėjo nereikalingų klausimų, nes džiaugėsi, kad iš viso pavyko pastoti.
Fiona, apstulbusi dėl netikėto atradimo, nusprendė susisiekti su Ana Crossy, nes turėjo daug savo „krikštatėvio“ laiškų, nuotraukų ir karinių medalių.
„Tuo metu aš dar nežinojau visų savo gimimo detalių, – pasakojo Fiona laidoje, – bet peržvelgdama jo laiškus staiga tarp jų radau vairuotojo pažymėjimą, kurį Normanas man davė maždaug prieš trisdešimt septynerius metus. Parodžiau jį savo vyrui ir paklausiau: „Ar jis tau nieko neprimena?” Jis tik nusijuokė, nes vyras nuotraukoje atrodė labai panašus į mūsų jauniausią dukrą.“
Atėjo laikas viską papasakoti motinai, kuri visus šiuos metus buvo tikra, kad gydytojas panaudojo donorinius spermatozoidus. Sužinoti daugiau apie gydytoją ir jo poelgius nebuvo įmanoma – daktaras Walkeris nusižudė dar 1977 m.
Prieš trejus metus Fionos dukteriai atliktas DNR testas padėjo atskleisti tiesą. Remiantis jo rezultatais, rasta šimtai jos medžiagos sutapimų su visiškai jai nepažįstamais žmonėmis.
Vienas jų buvo Fionos brolis, kuris per Kalėdas įteikė savo šeimos narių genetinių tyrimų sertifikatus. Fionos dukters DNR sutapo su jais visais.
Geriau susipažinę, Fiona ir jos įbrolis po truputį pradėjo rinkti savo istoriją. Jiems pavyko susekti vieną klinikos, kurioje dirbo daktaras Walkeris, darbuotoją ir jis patvirtino, kad Fionos motina toli gražu nebuvo pirmoji pacientė, kuriai gydytojas panaudojo savo biomedžiagą. Taip pat paaiškėjo, kad jauniausias moters įbrolis yra 14 metų už ją jaunesnis, o tai reiškia, kad Normanas tęsė pacienčių apvaisinimą mažiausiai 15 metų po jos gimimo.
Tikslus gydytojo vaikų skaičius nežinomas, tačiau Fiona mano, kad jų gali būti nuo 200 iki 300. Moteriai pavyko sužinoti tik tai, kad ji turi artimų giminaičių JAV, Airijoje, Naujojoje Zelandijoje, Didžiojoje Britanijoje, Pietų Afrikoje ir Australijoje.
„Jaučiausi taip, lyg antrą kartą netekčiau tėvo, kuris mane užaugino, – sakė Fiona. – Patyriau tokį patį sielvartą, nes praradau ryšį su žmogumi, kurio vaiku save laikiau. Ir staiga sužinojau, kad esu susijusi su visais šiais nepažįstamais žmonėmis.“
2018 metais Fiona Darroc ir jos broliai bei seserys pirmą kartą susitiko Australijoje. Vienas iš brolių – Gregas – teigė, kad užaugo galvodamas, kad savo šeimoje turi vokiečių kraujo, kol genetinį tyrimą atliko toje pačioje bendrovėje kaip Fionos dukra.
Pokalbis su Fiona padėjo vyrui suprasti jo gimimo istoriją. Jis pripažino, kad tai tiesa, nes daktaras Walkeris buvo artimas jo šeimos draugas, o jo mama labai liūdėjo, kai sužinojo, kad jis nusižudė. Deja, apie reproduktologo artimuosius, „donorų neturinčius“ vaikus ir anūkus nieko sužinoti nepavyko. Jie dar neatliko jokių DNR tyrimų, o tai reiškia, kad jie nieko nežino apie savo tėvo ir senelio paslaptį.
