Gyvenime visi darome klaidų. Mano didžioji klaida buvo pasitikėjimas aplinkiniais. Taip prasideda suomio skelbimas, kuris prieš kelerius metus internete labai išpopuliarėjo ir sulaukė daug žmonių nuomonių.
Už 1000 Norvegijos kronų galėjai nusipirkti 3200 panaudotų plastikinių puodelių ir keturis blogus Eriko Šmelko draugus.
Tuomet 34 metų norvegas Finn patalpino skelbimą, kuriame pardavinėjo šiuos daiktus. Skelbimu buvo dažnai dalijamasi, o Norvegijos gyventojai iš jo juokėsi.
Pardavimo aplinkybes galima perskaityti Finn skelbimo tekste:
„Šią vasarą išvykau šiek tiek ilgesnių atostogų ir priėmiau lemtingą sprendimą, kol manęs nebus, paprašyti (kaip man atrodė) gero draugo prižiūrėti mano butą. Na, mano drauge, mažai žinojau, kad bus būtent taip.
Po ilgos kelionės namo, kai mažai miegojau ir turėjau daugybę nuotykių, įsivaizdavau, kaip bus gera grįžti namo į jaukų butą. Minkšta sofa ir patogi lova laukė manęs „išskėstomis rankomis“ (baldų kojomis).
Atrodė, kad vienintelis dalykas, kuris mane skiria nuo atsipalaidavimo nirvanos yra tai, kad reikia užlipti į 6 aukštą be lifto su trijų savaičių kelionių bagažu rankose. Tai jau esu daręs daugybę kartų, be abejo, tai varginantis darbas, tačiau jausmas, kai po lipimo per visus aukštus atsisėdi ant sofos, suteikia daugiau jėgų.
Pataisymas: maniau, kad vienintelis likęs iššūkis bus laiptai…
Likus kelioms dienoms iki atvykimo į gimtąją šalį mane apgavo keli artimi draugai, tiksliau, pavadinkime juos „pažįstamais“, gal net „buvusiais pažįstamais“. Prieš tai iš „draugų“ buvau gavęs keletą žinučių, visose jose buvo keistai akcentuojamas vanduo, pavyzdžiui, „Erikas: neva labai naudinga gerti daug vandens, kad atsistatytumei nuo skrydžio sukeltų pasekmių“. Apie tai, kad visi taip susidomėjo vandeniu, susimąsčiau tik tada, kai pravėriau savo buto duris…
Žinote, kokį vaizdą ten tikėjausi išvysti? Gal mano „draugai“ bus pripirkę gaiviųjų gėrimų, saldumynų ir pakloję lovą su nauja patalyne? Galbūt jie pasamdė masažistę, kad ši palepintų mano pavargusį kūną?
Na, ne…
Vietoj to jie nusprendė nupirkti 3200 (taip, tris tūkstančius du šimtus) plastikinių stiklinių, sudėti jas arti viena kitos ant grindų, pripildyti visas stiklines vandens, pripūsti porą šimtų balionų, kurie buvo sudėti vonios kambaryje, apvynioti svetainės stalą ir televizorių plastikine plėvele, apvynioti sofą tualetiniu popieriumi ir sudėti visus stalo įrankius į lovą.
Šis grįžimas namo, švelniai tariant, nebuvo pats geriausias.
Iš pradžių buvau susierzinęs, bet susierzinimas greitai peraugo į nusivylimą. Nusivylimą, kad nebuvau pakankamai protingas suprasti, jog žmogus, kuriam patikėjau savo namų raktus, pasinaudos proga ir išdavė mane greičiau nei Vidkun Quislingas išdavė Norvegiją po vokiečių invazijos 1940 m. balandį. Dabar, žvelgdamas atgal, suprantu, kad buvo netinkama mintis skolinti raktus, juolab, kad akivaizdžiai buvau apsuptas blogų draugų.
Gerai, reikėtų pasakyti, kad šie „draugai“ iš tikrųjų po kurio laiko pasirodė ir padėjo man ištuštinti visas vandens stiklines, bet, manau, tai buvo tik tam, kad pasijuoktų man už nugaros, kol aš keturiomis tuštinau stiklines.
Pagalvojau, kad gali būti ir kitų blogų žmonių, kurie sumanytų taip pasielgti su savo vargšais draugais. Todėl bandau šiek tiek save paguosti, parduodamas plastikines stiklines ir pasilikdamas pinigus sau. Pažadu pinigus išleisti kam nors juokingam, galbūt priemonėms pokštui atgal (o gal alui sau)?
Toliau išvardyti „draugai“ jau nebe mano draugai ir atiduodami kartu su stiklinėmis: Erlingas („sumanytojas“), Erikas („išdavikas“), Signe („balionų meistras ir kurstytojas“) ir Geiras („Geiras“).
Iš to, ką matau internete, atrodo, kad tokios plastikinės stiklinės parduodamos po daugiau nei 50 øre už stiklinę, taigi kaina būtų bent 1600kr. Stiklinės pagamintos Huhtamaki ir jose telpa apie 200 ml. Kai kurios yra baltos, kitos – skaidrios. Buvau informuotas, kad buvo 3200 stiklinės, bet nepatikrinau tikslaus skaičiaus, todėl negaliu garantuoti, kad iš tikrųjų yra 3200, pirkėjas gali laisvai perskaičiuoti tai perimdamas.
P.S.! Taip pat pridedami du 10 l plastikiniai kibirai.
P.P.S.! Vanduo į komplektą neįtrauktas.
Pasiimti patiems.“
Žiūrėdama į nuotraukas taip pat suprantu, kad Eriko butą puošė ne tik plastikinės stiklinės.
Skalbimo mašina turės palaukti…
Iš pradžių nebuvo lengva įsitaisyti ant sofos…
Šį vakarą televizoriaus nebus…
Spėju, kad teks susitvarkyti lovą prieš miegą….
Tikiuosi ši istorija jus pralinksmino! Drąsiai dalinkitės ja su kitais, jei ji ir jums sukėlė šypseną!
