Jei šis vaikas būtų išgyvenęs, dabar jam būtų 70 metų. Niekas nežino, kas buvo jo tėvai ir kur buvo jo namai, kas jį sumušė ir paliko mirti dėžėje. Vis dėlto, po daugiau nei šešių dešimtmečių policijai pavyko sužinoti jo vardą, ir atsirado vilties, kad apie vaiko likimą pavyks sužinoti šiek tiek daugiau.
Ivy Hill kapinėse Cedarbrook mieste, JAV, yra kapas su paprastu antkapiu ir užrašu – „Nežinomas Amerikos vaikas“. Jame yra prieš 65 metus mirtinai sumušto berniuko palaikai. 1957 m. buvo bandoma išsiaiškinti vaiko tapatybę, tačiau tyrėjai atsidūrė aklavietėje.
Kur buvo rastas berniukas?
1957 m. vasario 23 d., pirmadienis. La Salle koledžo studentė atvyko pasižvalgyti po Šepardo seserų ugdymo įstaigą. Šalia kelio esančioje pamiškėje ji pastebėjo dėžę, kurioje matėsi vaiko galva. Studentė pamanė, kad tai – lėlė, todėl praėjo pro šalį. Tik vasario 25 d., išgirdusi žinią apie dingusią merginą iš Naujojo Džersio, ji nusprendė grįžti ir, radusi lavoną dėžėje, iškvietė policiją.
Berniukas buvo miręs. Jis gulėjo dėžėje nuogas. Jo kūnas buvo paskubomis suvyniotas į flanelinę paklodę, visas jo kūnas buvo nusėtas mėlynėmis. Vaiko, kurio amžius iš pažiūros neviršijo septynerių metų, plaukai buvo nukirpti trumpai ir aplaidžiai – tyrimo išvadomis, tai buvo padaryta tyčia, kad nukentėjusįjį būtų sunkiau atpažinti. Policija ant kelio aptiko velvetinę kepuraitę ir porą vaikiškų batų, tačiau paaiškėjo, kad jie su byla nesusiję. Kitų įrodymų nebuvo.
Kodėl vaikas mirė?
Pomirtinė ekspertizė parodė, kad berniukas mirė nuo traumos. Sprendžiant iš senų sumušimų, vaikas anksčiau buvo mušamas, tačiau kaulai nebuvo sulaužyti. Ekspertai taip pat padarė išvadą, kad berniukas badavo, dėl to smarkiai išseko. Kaip minėta anksčiau, rastas vaikas buvo visiškai nurengtas, tačiau jokių požymių, kad jis būtų patyręs seksualinę prievartą, nebuvo. Ant kūno rastas pooperacinis randas (spėjama, kad jis atsirado pašalinus kirkšnies išvaržą) ir pėdsakai ant čiurnos, rodantys, kad vaikui suteikta medicininė pagalba.
Tyrimas
Per ateinančius šešis dešimtmečius detektyvai bandė išsiaiškinti šią bylą. Buvo pradėta nuo kūno apžiūros. Nukirpti plaukai bylojo, kad nusikaltėlis bandė „užmaskuoti“ savo nusikaltimo pėdsakus. Dešinės kojos ir rankos oda buvo susiraukšlėjusi, todėl tyrėjai manė, kad vaikas dalį laiko praleido vandenyje.
Skamba neįtikėtinai, tačiau dėžėje rastas berniukas buvo nufotografuotas aprengtas ir sėdintis ant kėdės. Visuose miesto laikraščiuose ir plakatuose pasirodė šokiruojančios nuotraukos – policija tikėjosi, kad vaiką kitiems bus lengviau atpažinti. Informacijos buvo ieškoma ligoninės archyvuose: ieškota vyriškos lyties atstovų, kurie buvo gydomi dėl išvaržų ir kuriems buvo perpiltas kraujas, įrašų. Buvo patikrintos visos versijos, – net ir labai neįtikėtinos, įskaitant prielaidą, kad berniukas gali būti vengrų pabėgėlis, pagrobimo auka ir kažkaip susijęs su keliaujančios mugės darbuotojais. Vis dėlto, nepaisant visų pastangų, įtikinamų rezultatų nepavyko rasti.
Nors šią bylą bandė išsiaiškinti daugybė tyrėjų, tačiau tik dviejų tyrėjų atlikti tyrimai atrodė perspektyvūs. 1960 m. medicinos ekspertas, vardu Remington Bristow, kalbėjosi su ekstrasensu, kuris atvedė specialistą pas Arthurą ir Catherine Nicoletti bei jų 20-metę dukrą Anne Marie Nagy. Šeima gyveno už poros kilometrų nuo tos vietos, kur buvo rastas kūnas. Jie augino kelis įvaikius. Nicoletti namuose Bristow pastebėjo to paties gamintojo ir modelio lopšį, kuris buvo nurodytas ant rastos dėžės. Taip pat rasta flanelinių paklodžių, panašių į tą, į kurią buvo suvyniotas berniukas. Bristow užsiminė, kad vaikas gali būti nesantuokinis Anne Marie sūnus. Policija bandė sekti šią teoriją, bet galiausiai atsidūrė aklavietėje.
Po keturiasdešimties metų, 2002 m., byloje tik M raide pavadinta moteris tyrėjams pasakė, kad berniuką iš kitos šeimos nusipirko smurtaujanti motina 1954 m. M nurodė, kad mirusiojo vardas buvo Džonatanas, ir kad jį jo motina išnaudojo fiziškai bei seksualiai. Vieną naktį, kai vaikas išvėmė keptas pupeles, moteris labai supyko ir vaiką sumušė. M pasakojimas policijai suteikė vilties, nes skrodimo metu vaiko skrandyje buvo rasta ir keptų pupelių.
Be to, pasak parodymų, mama po sumušimo bandė berniuką maudyti, o tai galėjo paaiškinti susiraukšlėjusią pirštų odą. Vis dėlto, duomenų, kurie galėtų padėti pareikšti kaltinimus, nepakako. Praėjo ištisi dešimtmečiai, tačiau nepavyko daugiau sužinoti apie berniuko likimą.
1998 m., kai DNR analizės technologijos pateko į teisėsaugos institucijų rankas, vaiko palaikai buvo ekshumuoti. „Berniuko dėžėje“ byla buvo įtraukta į JAV ieškomiausių asmenų sąrašą. Tuo metu jau buvo atlikta kompiuterinė vaiko veido rekonstrukcija ir jo biomedžiagų genetinės analizės rezultatai, dėl kurių atsirado naujų versijų.
Proveržis byloje
2022 m. gruodį Filadelfijos policija paskelbė, kad po 65 metų berniuko vardas buvo atskleistas: tai buvo Joseph Augustus Zarelli. Tai tapo įmanoma dėl genetinės genealogijos specialistų darbo – gana naujos detektyvinio darbo krypties, kuri padėjo išspręsti daugybę aklavietėje atsidūrusių bylų. Ekspertai palygino vaiko DNR mėginius su duomenimis iš visos šalies duomenų bazės ir nustatė berniuko gimines iš motinos pusės. Policijai pavyko išsiaiškinti, kad berniuko tėvai jau seniai mirę, tačiau jo brolis ir seserys buvo gyvi – jų vardai nebuvo atskleisti. Joseph Augustus Zarelli gimė 1953 m. sausio 13 d., o mirties metu jam buvo ketveri metai.
Nepaisant proveržio byloje, „berniuko dėžėje“ paslaptis dar iki galo neatskleista, nes atsakymas į pagrindinį klausimą – kas nužudė vaiką, vis dar yra aktualus. Vis dėlto, nauja informacija padėjo tyrimui pajudėti į priekį, o pareigūnai teigia jau turintys įtariamųjų.
