Tai istorija apie empatiją, žmogiškumą ir pašaukimą. Viskas nutiko vienoje Amerikos ligoninių. Mažasis pacientas Slaidas Tompsonas per savo 5 gyvenimo metus išgyveno daug. Vaikui buvo atlikta kelių operacija, nes jis serga sunkia liga. Po operacijos berniukas pabudo palatoje, tačiau ten nebuvo jo mamos. Berniukas keletą kartų jai skambino, tačiau ji neatsiliepė. Vaikas pratrūko skausmo ir baimės ašaromis…
Slaugytoja Ana Hager jį išgirdo ir negalėjo praeiti pro šalį. Moteris priėjo prie berniuko ir darė viską, kad jį nuramintų. Kai berniukas prisipažino išsigandęs, ji paklausė, kaip galėtų padėti. Vaikas gėdingai paprašė jį apkabinti. Ana laimingai įvykdė jo prašymą ir taip jį nuramino.
Tompsonas užmigo slaugytojos glėbyje, bet net ir tada ji vis dar sėdėjo ir sūpavo jį savo rankose. Taip juos pamatė berniuko mama. Ji ir padarė slaugės ir sūnaus nuotrauką.
Išleistas iš ligoninės, Tompsonas atvyko pas Aną, jis norėjo padėkoti už jos gerumą. Tuo metu ji jam padėjo labiau, nei vaistai. Berniukas padovanojo jai gėlių puokštę. Seselė pradėjo verkti. Kaip malonu, kai į gerus poelgius atsakoma taip pat!
Slaugytoja mano, kad, kadangi gerumas yra nemokamas, juo turėtų būti apdovanoti visi žmonės. Vertinkime gėrį ir darykime gerus darbus!
