Ronnio motina Anna Bamber sako: „Jaučiuosi kaip vienišas žmogus“ – po to, kai yra priversta kasdien keliauti 35 mylias, kad pamatytų savo sūnų. Motina kovoja su ligonine, kad jos mažametis sūnus, didžiąją savo trumpo gyvenimo dalį praleidęs ligoninės palatoje, būtų išleistas namo.
Ronniui tik vieneri metai, jis gimė su ryklės atrezija, t. y. be viršutinių kvėpavimo takų ir trachėjos. Netrukus po gimimo jam buvo atlikta tracheotomija ir gydytojai teigia, kad jį reikia nuolat stebėti.
Kad jis galėtų kvėpuoti, kvėpavimo takai jam buvo sukurti per krūtinę ir gerklas.
Jis beveik neišėjo iš ligoninės, nors Kalėdoms jam buvo leista grįžti namo.
Ligoninė teigia, kad berniukui visą laiką reikia dviejų asmenų priežiūros, tačiau jie stengiasi jį išleisti.
Tačiau 28 metų Anna Bamber, dviejų vaikų motina, sako, kad dabar labiausiai nori savo berniuką parsivežti namo į Prestoną, o pastaruosius metus apibūdina kaip „absoliutų pragarą“.
