Visada galvojau, kaip smagiai turėtų jaustis kiekvienas, kuris kasmet šventiniu laikotarpiu atlieka Kalėdų Senelio vaidmenį.
Vis dėlto, turbūt tai nėra lengvas darbas. Mane tikriausiai slėgtų didžiulis spaudimas, nes reikėtų stengtis pateisinti kiekvieno sutikto vaiko lūkesčius. Vis dėlto, kiekvienos dienos pabaigoje tikrai turi lydėti didžiulis pasitenkinimo jausmas.
Juk geras Kalėdų Senelis turi galią sukelti šypseną visų vaikų veiduose, nepaisant jų nuotaikos. Vien žinojimas, kad dovanoji šiek tiek gėrio, kurio taip reikia šiam pasauliui, turėtų būti tarsi balzamas sielai.
Vis dėlto, tik labai maža dalis Kalėdų Senelių kada nors atsidūrė tokioje sudėtingoje ir tragiškoje situacijoje kaip Ericas Schmittas-Matzenas. Mechanikos inžinierius ir „Packaging Seals & Engineering“ bendraturtis kasmet dirba Kalėdų Seneliu įvairiuose kalėdiniuose renginiuose ir koncertuose.
Remiantis pranešimais, vieną 2016 m. dieną Ericas buvo ką tik grįžęs po darbo, kai sulaukė skambučio iš Tenesio ligoninės.
Ericas pasakojo, kad jam skambino slaugytoja. Ligoninėje, kurioje ji dirbo, gulėjo nepagydomai sergantis penkiametis berniukas, kurio paskutinis noras buvo susitikti su Kalėdų Seneliu.
Taigi, Ericas nuvyko į ligoninę ir susitiko su berniuko mama. Moteris jam įteikė dovaną, kurią jos sūnus norėjo gauti per šias Kalėdas. Tai buvo animacinio serialo „Paw Patrol“ veikėjo figūra. Ericas paėmė dovaną ir paprašė berniuko šeimos palaukti lauke, kol jis galės su juo susitikti. Jis nenorėjo, kad šeimos nariai per daug susijaudintų ir verktų vaiko akivaizdoje.
Pasak Erico, jis įėjo į intensyviosios terapijos skyrių, atsisėdo berniuko lovos gale ir paklausė: „Kokios naujienos, kaip šiais metais praleisi Kalėdas?“
Išpakavęs dovaną, berniukas atsakė: „Sako, kad aš mirsiu. Kaip aš žinosiu, ką pasakyti, kai pateksiu ten, kur einu?“
Anot pranešimų, Ericas paprašė berniuko ypatingos paslaugos.
„Kai pateksi prie rojaus vartų, tiesiog pasakyk jiems, kad esi pagrindinis Kalėdų Senelio elfas, ir tave tikrai įleis“, – sakė jis.
Berniukas atsisėdo ant lovos ir stipriai apkabino Ericą. Kaip vėliau jis pasakojo spaudos atstovams, penkiametis mirė ant jo rankų.
„Jis buvo mano rankose, kai pajutau, kad jis išeina“, – paaiškino vyras.
„Ketverius metus praleidau armijoje 75-ajame reindžerių pulke ir daug mačiau, bet tada nebėgdavau verkti į slaugos skyrių“.
Jam kilo abejonių, ar tai tęsti
Pasak šaltinių, dėl širdį draskančios patirties Ericas susimąstė, ar jis vis dar nori būti Kalėdų Seneliu. Vis dėlto, kitą dieną jis vis tiek nuvyko įį renginį, kuriame turėjo dalyvauti. Jis prisiminė, kodėl jam patinka būti Kalėdų Seneliu. Tą daryti jį skatina sutiktų vaikų meilė, juokas ir džiaugsmas.
Praėjus vos kelioms dienoms po to, kai 2016 m. gruodžio mėn. Erico istorija pasklido internete, jo pasakojimu apie įvykius buvo suabejota. „Knoxville News Sentinel“, kuris pirmasis pranešė apie šią istoriją, savo straipsnio pradžioje paskelbė redaktoriaus pastabą, kurioje atskleidė, kad jam nepavyko „nepriklausomai patikrinti“ Erico istorijos tikrumo ir nustatyti mirusio vaiko ar jo tėvų tapatybės.
Ericas atsakė pareikšdamas, kad jį įskaudino abejonės dėl savo papasakotos istorijos.
„Jaučiuosi išnaudotas ir pažemintas“, – sakė jis trumpojoje žinutėje, rašo TIME.
„Nuo pat pradžių pabrėžiau, kad ketinu laikytis duoto žodžio ir neatskleisti jokios informacijos, kuri galėtų padėti nustatyti šių žmonių tapatybę“.
Jis pridūrė: „Dabar esu laikomas melagiu. Stengiausi elgtis teisingai. Mane pakvietė papasakoti man nutikusią istoriją… O dabar spauda tyčiojasi iš manęs, nes laikausi duoto žodžio“.
Ši istorija mus labai sugraudino. Pasidalinkite komentaruose, ar tai taip pat palietė jūsų širdis.
