4 metų mergaitė lankėsi močiutės gėlių parduotuvėje. Kol močiutė tvarkė gėles, ji kalbėjosi su smalsia anūke – pokalbio viduryje mergaitė pasakė, kokia, jos manymu, yra močiutė.
Močiutė nusprendė užrašyti 4-metės žodžius apie tai, kas yra svarbu gyvenime – ir nuo tada jos žodžiais daugelį metų buvo dalijamasi visame pasaulyje. Istorija rodo, kad vaikai dažnai supranta ir galvoja apie dalykus, kuriuos mes, suaugusieji, lengvai pamirštame.
Taip 4 metų mergaitė apibūdina močiutes ir senelius:
„Močiutė yra moteris, kuri neturi savo vaikų, todėl jai patinka kitų žmonių mažos mergaitės. Seneliai yra močiutės vyrai. Jie eina į žygius su berniukais ir jie kalba apie žvejybą, traktorius ir panašius dalykus. Močiutėms nereikia nieko daryti, tik būti šalia. Visos močiutės yra senos, todėl negali tiek daug žaisti ar bėgti. Pakanka, jei jos mus nusiunčia į turgų ir duoda daug monetų.
Močiutės dažnai būna storos, bet ne tokios storos, kad negalėtų surišti mums vaikiškų batų raištelių. Jos nešioja akinius ir juokingą apatinį trikotažą. Jos gali išsiimti savo dantis.
Jos neturi būti protingos, joms tiesiog reikia atsakyti į klausimus, pavyzdžiui, kodėl šunys nekenčia kačių ar kodėl dievas nėra vedęs. Jos nekalba vaikų kalba kaip kiti suaugusieji, nes tai sunku suprasti. Skaitydamos mums, jos nepraleidžia istorijos detalių, nors mes jas jau skaitėme.
Visi turėtų stengtis turėti močiutę, ypač tie, kurie neturi televizoriaus, nes močiutės yra vienintelės suaugusios, kurios turi laiko“. Mergaitei iš tiesų pavyko apibūdinti problemą, kuri šiandien yra per daug paplitusi – kad suaugusieji neturi laiko vaikams!
Jei sutinkate, nedvejodami pasidalinkite šiuo straipsniu su draugais „Facebook“ tinkle!
