„Šiuos išmintingus žodžius prieš pat savo mirtį parašė mano sūnus Linus Magnusson. Dalinuosi jais, kad jo mintis išgirstų dar daugiau žmonių. Turėtume visi vadovautis jo patarimais.“
Tai jo mamos Kia Dahlström žodžiai. Kai jos sūnui buvo 17 metų, jam buvo nustatytas smegenų auglys. Septynerius metus jis kovojo su vėžiu, bet, deja, būdamas 24 metų mirė. Jo gyvenimo patirtimi ir išgyvenimais mama noriai pasidalino savo „Facebook“ paskyroje.
Perskaitykite šio vaikino mintis ir pasidalinkite su savo draugais. Linus iš tiesų buvo teisus dėl to, kaip turėtume gyventi, kol vis dar galime.
„Man tik 24 metai, bet aš jau išsirinkau paskutinį savo kaklaraištį. Tai kaklaraištis, kurį ryšėsiu per savo laidotuves po kelių mėnesių. Prie kostiumo gal ir nedera, bet manau puikiai tiks tokiai progai.
Vėžio diagnozė man buvo nustatyta per vėlai, kad suteiktų net menkiausios vilties gyventi ilgesnį gyvenimą. Bet aš supratau, kad svarbiausias dalykas, kai kalbama apie mirtį, yra tai, kad galima palikti šį pasaulį būnant šiek tiek geresniu, nei buvote tada, kai tik egzistavote.
Tai, kaip aš nugyvenau savo trumpą gyvenimą, visas mano egzistavimas arba, tiksliau, jo pabaiga, nieko nereiškia, nes aš nugyvenau savo gyvenimą nepalikdamas jokios svarbios žymės.
Praeityje buvo daug dalykų, kurie bergždžiai kaustė mano dėmesį. Tačiau kai sužinojau, kiek man liko mažai laiko, man tapo aišku, kurie dalykai yra iš tiesų svarbūs.
Štai kodėl aš rašau jums šį savanaudišką laišką. Noriu įprasminti savo gyvenimą, pasidalindamas su jumis tuo, ką supratau.
- Nešvaistykite laiko darbui, kurio visai nemėgstate. Akivaizdu, kad jums nepavyks pamėgti to, kas jums visai nepatinka. Pakantumas, malonumas ir aistra atsiranda tik tada, kai mėgsti tai, ką darai.
- Kvaila bijoti keistų savo svajonių ir ketinimų. Baimė tik silpnina ir paralyžiuoja. Jei leisite tam progresuoti, baimė stiprės kiekvieną dieną, kol iš jūsų nebeliks visiškai nieko. Liks tik išorinis apvalkalas. Klausykite savo vidinio balso ir sekite juo. Kai kurie žmonės manys, kad esate pamišęs, o kiti jumyse matys legendą.
- Kontroliuokite savo gyvenimą. Prisiimk visą atsakomybę už viską, kas jums nutinka. Atsikratykite visų blogų įpročių ir stenkitės gyventi sveikai. Raskite veiklą, kuri jus džiugintų. Svarbiausia, kad jūsų gyvenimą formuoja jūsų priimti sprendimai, o ne tie, kurių vis dar nepriėmėte.
- Vertinkite žmones, kuriuos turite šalia. Jūsų draugai ir šeima visada bus neišsenkantis stiprybės ir meilės šaltinis. Todėl niekada neturėtumėte jų laikyti savaime suprantamu dalyku.
Man sunku pakankamai stipriai išreikšti savo jausmus dėl šių punktų svarbos, bet tikiuosi, kad įsiklausysite į tai, ką aš patyriau ir supratau, koks brangus yra mūsų laikas.
„Nesigailiu to, kai suprantu, kad paskutinės mano gyvenimo dienos tapo prasmingos. Mane trikdo tik tai, kad daugelio įvykių, kurie vyks pasaulyje bei artimoje ateityje nebepamatysiu. Dirbtinio intelekto sukūrimo arba kito didelio Elono Musko projekto. Taip pat tikiuosi, kad karas Sirijoje ir Ukrainoje greitai baigsis.
Galite plaukti pasroviui aplinkybių sukurtame gyvenime. Tuščiai praleisti dieną po dienos, valandą po valandos. Arba galite kovoti už tai, kuo tikite, ir patys apie tai parašyti savo gyvenimo istorijoje. Tikiuosi, kad pasirinksite teisingai.
Palikite savo žinutę apie savo gyvenimą šiame pasaulyje. Gyvenkite prasmingai, kad ir ką tai jums reikštų. Žemė, kurią paliekame, yra graži žaidimų aikštelė, kurioje viskas įmanoma. Bet mes čia ne amžiams. Mūsų gyvenimas yra trumpa kibirkštis šioje nuostabioje planetoje, kibirkštis, kuri dideliu greičiu skrenda į amžiną nežinomos Visatos tamsą. Taigi, mėgaukitės čia praleistu laiku. Darykite tai įdomiai. Įsitikinkite, kad jūsų laikas čia bėga prasmingai!
Dėkoju jums!“
Didžiulis susidomėjimas
Po to, kai įrašas buvo patalpintas „Facebook“ tinkle, Kia Dahlström sulaukė didžiulio dėmesio. Praėjusiais metais ji savo paskyroje parašė:
„Esu maloniai priblokšta atsakymo į šį įrašą, kurį parašiau apie sūnaus paliktą žinutę mums. Kai pora draugų paklausė, ar galėtų pasidalinti jo žodžiais, kuriuos jis parašė prieš mirtį, aš paskelbiau šį įrašą viešai. Po savaitės juo buvo pasidalinta 52 000 kartų. Tai buvo būtent tai, ko Linus labai norėjo. Kreiptis į žmones. Tiek daug žmonių susisiekė su manimi ir papasakojo, kaip jiems tie žodžiai tapo atrama sunkiose situacijose ir pasirinkimuose. Linus kalbėjo apie vėžį ir mirtį. Dažniau imkite kalbėtis sudėtingomis temomis vieni su kitais. Niekas neturėtų likti vienas su savyje esančiais sunkumais“.
Šis vaikinas neabejotinai buvo labai išmintingas žmogus. Tikimės, kad jis mus visus privers susimąstyti apie tai, kas mums iš tikrųjų svarbu šiame gyvenime.
Pasidalinkite šiuo straipsniu su žmogumi, kuris, jūsų nuomone, turėtų tai perskaityti.
