Ūkininkas turėjo 200 vištų ir norėjo turėti viščiukų, bet neturėjo gaidžio. Taigi, jis nuėjo pas kitą ūkininką ir paklausė, gal jis turi gaidį parduoti. Šis jam atsako: „Taip, žinoma, aš turiu puikų gaidį, vardu Randy. Ir jis puikiai atliks savo darbą.“
Randy‘s buvo labai brangus gaidys, tačiau ūkininkas nusprendė, kad vis tiek verta jį nusipirkti. Taigi, taip jis ir padarė. Jis parsiveža Randy namo, ir prieš paleisdamas jį į vištidę, šnekučiuojasi su juo: „ Randy, noriu, kad tau tai būtų malonu. Tu turėsi labai daug vištų, o tu esi labai brangus gaidys. Taigi, reikalauju, kad gerai atliktum savo darbą. Neskubėk ir tiesiog linksminkis!“, – šypsodamasis jam palinkėjo ūkininkas.
Ūkininkui pasirodė, kad iš tikrųjų Randy tai suprato, nes greit įbėgo į vištų namelį. Jis paėmė kiekvieną vištą po tris ar keturis kartus ir ūkininkas buvo visiškai sukrėstas. Po to jis užgirsta šurmulį vištidės gale, kur būtent Randy ką tik nubėgo. Vėliau jis pamato Rendy, bėgantį paskui žąsų pulką prie ežero. Saulėlydžio metu jis pamatė Randy, persekiojantį jau kitus paukščius. Ūkininkas pasijuto beviltiškai – jis bijojo, kad jo brangus gaidys fermoje neištvers nei 24 valandų.
Ir jis pamatė, kad jo baimė pasitvirtino, kai kitą rytą pabudęs jis rado Randy, parkritusį ir gulintį lyg akmuo ant žemės, o virš jo skraidančius vanagus. Ūkininkas, kuriam buvo dėl to labai liūdna, kad neteko tokio spalvingo ir brangaus gaidžio, papurtė galvą ir tarė: „O, Randy, aš taip ir galvojau, kad turėtum nusiraminti. Pažiūrėk, kas iš tavęs beliko“.
Randy atmerkė vieną akį, parodė į virš jo skraidančius vanagus ir sušnabždėjo: „Tššš, jie jau artėja…”
Ar jus prajuokino ši istorija? Dalinkite ja su savo draugais „Facebook“ tinkle!
