Kai prarandame mylimuosius, su tuo labai sunkiai susitaikome… Tokioje situacijoje malonu galvoti, kad žmonių ryšys išlieka, tik dabar egzistuoja kitokiu pavidalu. Netekus artimojo, su juo galime bendrauti kitais būdais: per sapnus, vizijas, pojūčius.
Emocinis ryšys tarp žmonių tikrai negali baigtis fizine mirtimi. Išsiskyrusios sielos jaus nerimą vienas kito atžvilgiu ir norą susitikti bei pabendrauti. Todėl nepaprastai svarbu, kad atsiskyrus ir išgyvenant netektį būtų ištarti žodžiai: „Leisk mirusiajam eiti toliau ir atleisk mūsų klaidas“.
Ar verta sunerimti, jei sapnuose matote mirusį artimąjį? Ar tai reiškia, kad jis siunčia tam tikrus ženklus? Į šiuos klausimus sunku atsakyti vienareikšmiškai – reikia žinoti, kokia buvo to žmogaus gyvenimo istorija. Didžioji tokio „bendravimo“ dalis tiesiog yra bandymas įrodyti, kad mylimasis vis dar egzistuoja.
Jei po tokio bendravimo neateina palengvėjimas, visada galite užduoti mirusiajam klausimą: „Ką nori man pasakyti? Kodėl tu čia?”. Laukite atsakymo, jį galite išvysti sapne arba dvasia jums atsiųs kokius nors kitokius ženklus. Padėtis sudėtingesnė, kai reikia bendrauti su tais, kurių istorijos nežinome. Bet ir tokiu atveju galite užduoti mirusiajam įvairius klausimus ir prašyti paaiškinimo.
Geras „bendravimo“ būdas yra laiškų rašymas tam, kurio netekote – galite aprašyti viską, ką sunku garsiai pasakyti. Po to laišką sudeginkite – taip nusiųsite jį į kitą pasaulį. Supratę, kad perdavėte savo mintis kitam, pasijusite geriau.
