Naujausi archeologiniai priešistoriniai radiniai Izraelio teritorijoje esančiose Manot, Qafzeh ir Quneitra olose meta iššūkį tradiciniam supratimui apie ankstyvųjų žmonių kognityvines galimybes. Tarptautinė mokslininkų grupė, vadovaujama dr. Mae Goder-Goldberger iš Hebrajų ir Ben Guriono universitetų, atliko išsamų tyrimą, kuris atskleidė stulbinančius rezultatus apie mūsų protėvių gebėjimą kurti simbolius.
Revoliuciniai priešistoriniai radiniai
Mokslininkai, pasitelkę pažangiausias 3D paviršiaus analizės technologijas, išnagrinėjo akmeninius artefaktus iš keturių svarbių archeologinių vietovių Levanto regione. Tyrimo rezultatai, paskelbti prestižiniame žurnale „Archaeological and Anthropological Sciences”, rodo, kad vidurinio paleolito laikotarpio žmonės jau turėjo išvystytus simbolinio mąstymo gebėjimus.
Ypač įdomu tai, kad Manot, Qafzeh ir Quneitra olose rasti akmeniniai dirbiniai turi aiškius geometrinius raštus, kurie buvo išraižyti sąmoningai ir tikslingai. Šie raštai puikiai dera su akmenų paviršiaus topografija, kas liudija apie estetinį ir simbolinį jų pobūdį. Tuo tarpu Amud olos radiniai rodo visai kitokį vaizdą – čia rastos žymės yra negilios ir chaotiškos, greičiausiai atsiradusios dėl praktinio naudojimo.
Naujas požiūris į žmogaus evoliuciją
„Abstraktus mąstymas yra vienas svarbiausių žmogaus kognityvinės evoliucijos aspektų,” – teigia dr. Mae Goder-Goldberger. „Mūsų atrasti sąmoningai išraižyti raštai rodo, kad jau vidurio paleolito laikotarpiu žmonės turėjo išvystytus konceptualius gebėjimus ir galėjo perteikti simbolinę informaciją.”
Tyrimas meta iššūkį ankstesnei nuomonei, kad simbolinis elgesys, toks kaip menas ar abstrakti išraiška, atsirado daug vėliau žmonijos evoliucijoje ir buvo būdingas tik moderniems žmonėms. Nauji įrodymai rodo, kad gebėjimas kurti simbolius egzistavo dar prieš globalią modernių žmonių kolonizaciją.
Metodologija ir reikšmė
Projekto bendradarbis dr. João Marreiros pabrėžia, kad tyrimo metu sukurta metodologija ne tik padėjo įrodyti raižinių tikslingumą, bet ir suteikė naują sistemą panašių artefaktų tyrimams ateityje. Tai leis mokslininkams geriau suprasti vidurinio paleolito visuomenių kultūrinį ir kognityvinį išsivystymą.
Nors Qafzeh, Quneitra ir Manot olose rasti išraižyti artefaktai yra pavieniai radiniai savo chronologiniame ir geografiniame kontekste, raižinių pobūdžio ir struktūros panašumai rodo, kad tai buvo sąmoningi, iš anksto suplanuoti veiksmai. Šie atradimai ne tik praplečia mūsų supratimą apie simbolinį elgesį, bet ir suteikia svarbių įžvalgų apie ankstyvųjų hominidų kultūrinę raidą.
Šis novatoriškas tyrimas žymi svarbų žingsnį siekiant suprasti mūsų protėvių simbolinio mąstymo apimtį ir užpildo spragą tarp praktinio įrankių naudojimo ir abstrakčios išraiškos.
Šaltinis: https://scitechdaily.com
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
