Kelias į tikrą moterį. Kelias į save…
Galite dėvėti tris sijonus vieną ant kito, nors ir visas sukneles paeiliui, ir nebūti ja. Galite užsiauginti ilgus plaukus, ištekėti, skaniai gaminti, susilaukti vaikų ir… netapti moterimi. Galite emociškai Jam skirti rūpestį ir dėmesį, tačiau ar tai daro jus moterimi?
Pirmiausia suraskite savo širdyje, o paskui galvoje savo įžeistos ir nepatenkintos mamos balsą, atleiskite jai ir tapkite savo gyvenimo šeimininke. Priimkite savo tėvą ir atleiskite jam, kad nedavė jums to, apie ką svajojote. Išmokite duoti sau viską, ko norite, ir išmokite apsieiti be to, ko norite.
Norint tapti karaliene, reikia pabūti Pelene, plauti nešvarias grindis ten, kur tikrai nesinori. Pereikite visus meistriškumo etapus, kurių jums prireiks gyvenime. Išmokite mylėti tai, ko nekenčiate, ir nekęskite to, ką mylite.
Atsiverkite ir įeikite į savo protėvių atminimą, išgirskite jų dainas ir priimkite dovanas, aplankykite senovės Moterį, kuri saugo viso kas gyva pusiausvyrą. Šimtą kartų atsiklaupsite, o taip pat šimtus kartų pakilsite nuo kelių, išeisite į kosmosą ir sužinosite, kaip skamba tikros vienatvės tuštuma.
Ir tada, kai suprasite ir išmoksite viską, dėl ko čia atėjote, išmoksite būti savimi. Plaukti, skraidyti, šokinėti, urgzti, šaukti, dainuoti ir šokti. Atskleisite savyje savo šaltinį, daugiau gyvenimo bangos jūsų nemėtys nuo kranto prie kranto, nuo vyro prie vyro.
Jūs tapsite laisva ir išmoksite pasirinkti Gyvenimo tėkmės kryptį. Ir bet kokia išorinė audra jums taps stichijų šokiu, nes jūs pati esate stichija. Jūs turite tūkstančių tūkstančius apraiškų, veidų ir pavidalų, jausmų ir emocijų, jūs esate srautas. Pajuskite, ką reiškia susigrąžinti save.
Ir tada, kai išnirsite iš savo gelmių, kai sugriausite tvarką chaosu, o chaosą paversite tvarka, ir galiausiai prarasite bet kokią viltį… jūs pamatysite jį…
Tą, kuris perėjo per ugnį ir vandenį, kuris skrido ir krito, tą, kuris, kaip ir jūs, pavargęs ir, kaip ir jūs, tuo pačiu stiprus. Turėsite ką pasakyti vienas kitam be žodžių…
