Stanfordo universiteto biologijos profesorius, Nobelio chemijos premijos laureatas Michaelas Levittas prognozuoja artėjančią koronaviruso pandemijos pabaigą, rašo „Los Angeles Times“.
Straipsnyje pabrėžiama, kad anksčiau Levittas teisingai nuspėjo koronaviruso situacijos Kinijoje raidą ir numatė baisiausią krizę šalies istorijoje.
Profesorius teigia, kad netiki prognozėmis, jog dabartinė krizė tęsis mėnesius ar net metus ir sukels milijonų žmonių mirtį.
Vasario pradžioje jis atsiuntė pranešimą, kuriame teigė, kad ligos plitimas Kinijoje pasiekė aukščiausią tašką ir kad per savaitę mirčių skaičius dar labiau sulėtės. Levittas prognozavo, kad bendras patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius Kinijoje galiausiai sudarys apie 80 tūkst. žmonių ir apie 3250 žmonių mirs. Faktiniai skaičiai pasirodė esą labai artimi prognozei: kovo 27 d. Kinijoje užregistruoti 81 897 atvejai ir 3296 mirtys.
Dabar Michaelas Levittas prognozuoja panašų rezultatą tiek JAV, tiek visame pasaulyje. Jis sako, kad dabar svarbiausia suvaldyti paniką. Jo nuomone, grandiozinėje schemoje „viskas bus gerai“.
Nepaisant to, kad daugelis epidemiologų kalba apie mėnesius, socialinio perversmo metus ir milijonus mirčių, mokslininkas sako, kad turimi duomenys nepatvirtina tokio baisaus scenarijaus – ypač tose vietose, kur imamasi pagrįstų priemonių siekiant apriboti epidemiją ir socialinį kontaktą.
„Nereikėtų panikuoti – viskas susitvarkys“, – patikina Levittas, analizuodamas situaciją 78 šalyse, kuriose kasdien užregistruojama daugiau nei penkiasdešimt naujų infekcijų. Profesorius jose mato „lėtėjančios pandemijos požymius“. Tačiau jis nenurodo konkrečios JAV posūkio datos.
Kam reikalingas karantinas ir kaip geriausia elgtis jo metu?
Stengiantis sustabdyti spartų COVID-19 plitimą, dauguma šalių įsiveda karantiną. Uždraudžiami vieši renginiai, ribojamas judėjimas, žmonių prašoma likti namuose ir, kiek įmanoma, sumažinti kontaktų skaičių.
Turbūt daugeliui vis dar kyla klausimas, kam reikalingas toks griežtas karantinas, ir, kaip geriausia elgtis jo metu?
Kodėl reikia mažinti socialinį kontaktą?
Koronavirusu užsikrėtęs žmogus gali virusą perduoti 2-3 kitiems žmonėms, o šie savo ruoštu vėl 2-3, todėl virusas plinta geometrine progresija. Koronaviruso inkubacinis periodas yra ilgas – nuo 2 iki 3 savaičių.
Tuo laiku asmuo gali ir nejausti simptomų, bet vis tiek būti viruso nešiotoju. Kad perduotumėte virusą, užtenka 15 minučių kontakto artimesniu nei 2 metrų atstumu. Kadangi žmogus gali ir nežinoti, jog yra užsikrėtęs, ligai plisti susidaro palankios sąlygos, jei žmonės daug kontaktuoja vieni su kitais.
Nors tikėtina, kad didžiajai daliai užsikrėtusių pasireikš lengvesni simptomai, kuo daugiau žmonių susirgs, tuo daugiau bus sunkių atvejų. Šiems pacientams prireiks vietos ligoninėse ir net intensyvios terapijos skyriuose. Tiek specialios įrangos, tiek lovų skaičius gydymo įstaigose yra ribotas. Jei ligoniai pasipils kaip sniego lavina, sveikatos sistema nebespės jais pasirūpinti, kaip tai parodė Italijos atvejis.
Karantinas reikalingas tam, kad būtų išvengta staigaus užsikrėtusiųjų skaičiaus padidėjimo ir neprireiktų skirstyti žmonių, kam suteikti pagalbą, o kam jos paprasčiausiai nebeužtenka.
Savizoliacija
Visiška savizoliacija privaloma asmenims, grįžusiems iš užsienio arba turėjusiems kontaktą su žmogumi, kuriam patvirtintas ar įtariamas COVID-19. Tokie žmonės visas 14 dienų privalo praleisti namuose ir iš jų nekelti nė kojos.
Kaip elgtis karantino metu?
Būtina laikytis rekomendacijų ir sumažinti kontaktų skaičių. Patikrinti visus žmones, ar šie tinkamai laikosi karantino, yra neįmanoma, todėl privalome patys būti sąmoningi, saugoti save bei aplinkinius.
Karantino metu nebūtina visą laiką praleisti namuose. Galima išeiti pasivaikščioti, tačiau tik ten, kur nėra daug žmonių. Stenkitės išlaikyti bent 2 metrų atstumą nuo kitų praeivių.
Jei keliaujate į parduotuvę, apsimaukite vienkartines pirštines, nes jums teks liesti paviršius, prekes, kurias anksčiau lietė ir kiti žmonės. Kol vaikštote už namų ribų, nelieskite rankomis veido, o grįžę tinkamai išmeskite vienkartines pirštines bei dezinfekuokite rankas (nusiplaukite muilu ir šiltu vandeniu).
Kasdien vėdinkite kambarį. Nepamirškite nuvalyti dažnai liečiamų paviršių ir reguliariai plauti rankas.
Kad neužkluptų bloga nuotaika, susigalvokite veiklos ir namuose. Atlikite įvairią mankštą. Daug idėjų galima rasti internete.
Ribokite laiką, kurį praleidžiate, skaitydamas naujienas. Per didelis žinių sekimas padidina streso ir nerimo lygį.
Susikurkite dienos režimą ir stenkitės jo laikytis.
Bendraukite su artimaisiais ir draugais telefonu ar išmaniosiomis technologijomis. Palaikykite nefizinį kontaktą.
Laikykitės karantino ir taip padėkite pasauliui įveikti šią krizę!
Stebėti koronaviruso plitimo žemėlapi, statistiką Lietuvoje ir pasaulyje galite [-[3]-] – [-[4]-]
