Gyvenimas kiekvienoje šalyje yra skirtingas dėl tam tikrų priežasčių. Tai įtakoja geografijos, istorijos, kultūros ypatumai. Pavyzdžiui, gyvenimas Norvegijoje ne veltui kardinaliai skiriasi nuo gyvenimo Balyje. Todėl šiandien pakalbėsime apie Skandinavijos šalių gyventojų įpročių ypatumus. Pradėkime!
Gyvenimas Norvegijoje
Norvegija, nors ir turtinga, bet atšiauri šalis. Gyventi yra sunku, kai didžiąją metų dalį reikia žiemoti be saulės spindulių. Bet tai užgrūdino gyventojus taip, kad jie sugebėjo gerai prisitaikyti prie tokių gyvenimo sąlygų.
Sportas yra vienas iš svarbių sveiko gyvenimo aspektų. Bet jei daugelis žmonių eina į sporto salę dėl fitneso, tai norvegai teikia pirmenybę aktyviam poilsiui. Jie nekilnos svarmenų, jei yra galimybė nuo kalno leistis su slidėmis ar pačiūžomis sukinėtis ant ledo. Taip jie vienu kartu gauna ir sportą, ir malonumą, ir pabendravimą.
Skandinavams nėra blogo oro! Net jei pliaupia lietus ar krinta sniegas. Kai didžiąją metų dalį yra toks oras, negalite neišmokti su tuo gyventi. Todėl šiaurės žmonės mėgsta posakį „Nėra blogo oro, yra tik bloga apranga“.
Maitinimo ypatybės
Kalbant apie riebalus, kyla karštos diskusijos ne tik tarp paprastų žmonių, bet ir tarp mokslininkų. Kai kurie žmonės sako, kad sviestas yra blogis, geriau valgyti augalinius riebalus. Tačiau skandinavai labiau mėgsta sviestą, nei visa kita. Be to, jie nenaudoja margarino.
Jie beveik visuose patiekaluose, net sriubose, naudoja sviestą. Atsižvelgiant į tai, kad norint išgyventi šaltyje, jiems reikia daug energijos, tai yra labai praktiška. Nors norvegai jums tiesiog pasakys, kad tai yra tiesiog labai labai skanu.
Švedai vaikams iki 2–3 metų neduoda cukraus ir saldaus maisto. Visiškai! Sulaukę šio amžiaus, jie saldumynų gauna tik per šventes ir šeštadieniais. Manoma, kad kai suaugs, jie turės daug mažesnį potraukį saldumynams, o tai sumažins daugelio ligų riziką.
Vienas mylimiausių tos šalies skanėstų yra lakrica (konditerinis gaminys, kuriam ypatingą skonį suteikia saldymedžio šaknų ekstraktas). Mūsų skoniui tai yra labai specifinis saldainis, kurį ne visi net gali iki galo suvalgyti. O švedams jie yra skanūs ir tuo pačiu naudingi. Iš tiesų, saldymedžio šaknyje yra daug mažiau cukraus, nei tokioje pat šokolado plytelėje.
Viso grūdo duona yra labai populiari Skandinavijos šalyse. Jei pas mus žmonės valgo ją nenoriai, tik galvodami apie dietą, tai ten ja tikrai visi žavisi. Istoriškai buvo taip, kad daugelį amžių šiaurės gyventojams buvo prieinami tik miežiai, avižos ir rugiai, bet ne kviečiai. Tai natūralu, atsižvelgiant į jų klimatą.
Švedai turi tokią sąvoką, kuri vadinama „fika“, kuri reiškia pertrauką darbe, norint išgerti puodelį kavos. Tokias pertraukas švedai daro maždaug kas 2 valandas, o jos trunka apie 10–15 minučių. Tai yra šventas ritualas, kurį tiesiog nepadoru praleisti.
Per šį laiką švedai džiaugiasi gyvenimu, atsipalaiduoja ir užmezga ryšį su kolegomis ar artimaisiais. Reikėtų pažymėti, kad tai jokiu būdu nekenkia jų produktyvumui, netgi priešingai. Viskas palengvėja, kai skiri sau keletą minučių poilsio!
Danijoje netgi egzistuoja atskira sąvoka „hygge“, kuri reiškia jaukumo ir komforto jausmą visose gyvenimo srityse.
Tokiais pat principais gyvena ir daugelis kitų šalių gyventojų, nes jie nėra unikalūs. Tačiau gyvenimas Norvegijoje skatina taip gyventi. Nors, reikia pripažinti, kad tai tik bendras įvaizdis, kuris turi daug išimčių.
