Įprotis nenusiauti batų grįžus į namus būdingas ne tik amerikiečiams, bet ir kitų anglosaksų kultūros tautų atstovams: Naujosios Zelandijos, Britanijos, Australijos gyventojams. Tačiau tai, kas mums atrodo absurdiška, tikriausiai yra jų tradicijos dalis. Bet tai nėra vienintelė priežastis.
Pirma, jų gyvenimo būdas dažnai nėra susijęs su vaikščiojimu. Dauguma jų naudojasi taksi ar asmeniniu transportu (automobiliais, dviračiais, paspirtukais). Todėl jų batai retai liečiasi su žeme ir dėl to praktiškai išlieka švarūs. Be to, privatus ir viešasis transportas dažnai plaunamas.
Antra priežastis, kodėl žmonės vaikšto po namus su lauko batais, yra ta, kad šiose šalyse – Naujojoje Zelandijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV – valstybė stebi kelių švarą. Vidutiniškai kartą per kelias savaites jie ne tik plaunami vandeniu, bet ir specialiais ekologiškais produktais. Buitiniai plovikliai taip pat atitinka aplinkosaugos standartus, nesvarbu, ar tai būtų indų ploviklis, ar šampūnas šunims.
Trečia, kelių struktūra šiose šalyse yra ypatinga. Net lietaus sezonu jų neteršia netoliese esanti žemė ar smėlis, nes jie yra keliais centimetrais aukščiau. Be to, beveik neįmanoma surasti plikos žemės plotų. Ji visada yra padengta žole, todėl dirvožemis nepatenka ant šaligatvių. Viešose vietose valstybė stebi kelių švarą, o privačiose teritorijose įrengiami takeliai ar pievelės, kurie leidžia nuo namų iki automobilio nueiti praktiškai su šlepetėmis.
Šioms šalims būdingas praktiškumas. Jose beveik niekada nenaudojami kilimai ir mėgstamos plikos grindys, kurias lengviau išvalyti. Jei kilimai perkami, tai tik maži, kad bet kuriuo metu juos būtų galima pakeisti ar išplauti.
Kaip jums tokios keistenybės?
