Ar kada nors susimąstei, ką valgė Jėzus Kristus savo kasdienybėje? Nors daugelis žino apie simbolinius produktus, tokius kaip nerauginta duona ir vynas per Paskutinę vakarienę, Jėzaus kasdienė mityba buvo daug įvairesnė. Remiantis bibliniais tekstais, archeologiniais radiniais ir žydų kultūros tradicijomis, galime gana tiksliai atkurti, ką iš tikrųjų valgė Jėzus Kristus savo laikais – nuo grūdų ir žuvies iki alyvuogių aliejaus ir figų.
Leidinys Tasting Table kalbino daktarę Tovą Dikštein – Neot Kedumimo biblijinio gamtos rezervato botanikos sodo kuratorę. Jos tyrimai remiasi Šventojo Rašto tekstais, archeologiniais radiniais bei istoriniais šaltiniais, siekiant atkurti Jėzaus mitybą. Remdamasi etnokultūriniais ir religiniais kontekstais, mokslininkė bando parodyti, kokį maistą Jėzus greičiausiai valgė.
Grūdai:
Dažniausi senovėje vartoti grūdai buvo kviečiai, miežiai ir spelta (farro). Kunigų knygos 19:9–10 eilutėje Dievas liepia izraelitams nelepinti kraštinių laukų dalių, kad neturtingieji galėtų susirinkti likusius derliaus likučius. Šis paprotys šimtmečius buvo praktikuojamas žydų bendruomenėje ir Jėzaus laikais buvo socialinės rūpybos forma. Naujajame Testamente yra minima, kaip Jėzus ir jo mokiniai skina varpas sabato dieną (Mato 12:1; Morkaus 2:23; Luko 6:1).
Duona su rūgščiu vynu:
Pusryčiams Jėzus ir jo šiuolaikiai greičiausiai valgė duonos su silpnu actu ar rūgščiu vynu. Dikštein mini istoriją apie Rūtą kaip pavyzdį: ten Rūta dalinasi paprastais pusryčiais – duona ir actu. Tai buvo pagrindinis, paprastiems žmonėms įprastas maisto produktų derinys.
Grūdai buvo naudojami ir košėms gaminti, dedami į troškinius arba kepami moliniuose induose, ruošiant biblijoje minimą spragintų grūdų užkandį, galimai valgomą Jėzaus vaikštant.
Ankštiniai:
Dažniausiai valgomi ankštiniai buvo lęšiai, avinžirniai ir žirniai (taip pat „arklio pupos“). Jie buvo plačiai auginami ir svarbūs subalansuotai mitybai, ypač vargingiesiems.
Alyvuogės ir alyvuogių aliejus:
Alyvuogių aliejus buvo ne tik maistingas ir skanus, bet ir naudojamas religiniams bei gydomiesiems tikslams. Jis buvo įprastas prie duonos ir neatsiejamas nuo kasdienės mitybos. Alyvuogės taip pat buvo dažnas maisto produktas.
Sezoniniai vaisiai:
Senojo Izraelio teritorijoje augo daug įvairių vaisių: figos, datulės, granatai, persimonai, vynuogės ir kt. Jie buvo svarbi kasdienio maisto dalis.
Vynas:
Vynas Jėzaus laikais buvo įprastas prie stalo, ypač per šventes. Dažnai vynas buvo skiedžiamas vandeniu, kad būtų švelnesnis.
Laukiniai augalai:
Dykumoje ir vandens stokojančiuose regionuose Jėzus greičiausiai valgė įvairius laukinius augalus. Tarp jų galėjo būti rūgštokos daržovės kaip trūkažolės, garstyčių lapai, laukinis špinatas, taip pat karčiosios žolės (maror) ir kaparėliai.
Žuvis:
Žuvis buvo vienas pagrindinių baltymų šaltinių. Jos buvo gausiai randamos Galilėjos ežere ir Viduržemio jūroje. Jėzus dažnai vaizduojamas valgantis žuvį, įskaitant žinomą epizodą, kai pamaitino 5000 žmonių. Dažniausiai buvo vartojama tilapija (taip pat vadinama Šv. Petro žuvimi), sardinės ir karpiai. Jos dažnai būdavo sūdytos, kad ilgiau išliktų.
Mėsa:
Izraelitai augino ožkas, kurios buvo svarbus mėsos ir pieno šaltinis. Šie produktai tikrai buvo mitybos dalis, nors mėsa, tikėtina, buvo valgoma ne kasdien, dažniau per šventes.
Kiaušiniai:
Kiaušiniai buvo plačiai prieinamas baltymų šaltinis, vartojamas įvairių socialinių sluoksnių.
Pieno produktai:
Pieno produktai atliko antraeilį, bet svarbų vaidmenį. Tai galėjo būti raugintas pienas, sūris, sviestas.
Medus:
Medus buvo naudojamas įvairiais būdais: valgomas su duona, dedamas į kruopas ar vaisių patiekalus, kartais net į raugintus pieno gaminius.
Skėriai:
Pagal Mozės įstatymus dauguma vabzdžių buvo nevalgomi, tačiau Skėriai buvo laikoma švariu vabzdžiu (Levitų knyga), todėl ją buvo galima valgyti. Kadangi Jėzus laikėsi judaizmo mitybos taisyklių, tikėtina, kad skėrių vartojimas taip pat buvo įmanomas.
Importiniai prieskoniai:
Dikštein pastebi, kad Jėzus galėjo būti susidūręs su importiniais prieskoniais tokiose vietovėse kaip Cezarėja ar Tiberija, kurios buvo Romos valdžios ir kultūros centrai.
Šaltinis @tastingtable.com
Nuotrauka @Canva
Esu Jovita, viena iš Hitas.lt straipsnių autorių. Jau nuo mažens mėgstu gaminti ir džiaugiuosi, kad mama leido eksperimentuoti virtuvėje. Mėgstamiausi patiekalai, be abejonės, desertai. Taip pat mėgstu „suktis” namuose, tad skaitytojams stengiuosi pateikti ne tik įdomių receptų, bet ir naudingų patarimų namų ruošoje.