30 metų Adri Rachelle gyvena Atlantoje. Jos kasdienybė tikrai nėra lengva. Moteris yra įsipareigojusi net 200 globojamų gyvūnų.
Adri Rachelle nuo mažens patiko gyvūnai. Ji negalėjo praeiti pro benamį šuniuką ar kačiuką. Ilgainiui meilė gyvūnams tapo tik stipresnė ir stipresnė, kol galiausiai beglobių gyvūnų priežiūra tapo jos gyvenimo būdu. Iš pradžių ji priglausdavo tik šunis ir kates, bet vėliau jai žmonės atnešdavo ir kitų gyvūnų, kuriems reikėdavo pagalbos: paukščių, žiurkėnų, driežų, ir t.t.
Adri Rachelle suprato, kad jos namuose nėra pakankamai vietos visiems gyvūnams, todėl nusprendė savo namus paversti gyvūnų prieglauda. Šiuo metu ji prižiūri apie 200 įvairių rūšių gyvūnų: ji globoja arklius, šunis, lamas, bulius, kiaules, graužikus, roplius, paukščius ir ožkas.
Visi gyvūnai turi skirtingas istorijas. Vienus ji pati rado gatvėje, kitus paliko jų pačių šeimininkai, dar kiti pas Adri Rachelle atsidūrė gana netikėtomis aplinkybėmis, ir t.t. Pavyzdžiui, kelios Adri globojamos karvės buvo išgelbėtos iš skerdyklos.
Adri Rachelle sako, kad rūpinimasis gyvūnais yra jos pagrindinis tikslas, kuris jai suteikia jėgų ir įkvėpimo. Jos teigimu, džiaugsmas, kuris patiriamas globojant gyvūnus, nustelbia visus sunkumus.
Gyvūnų prieglaudos priežiūra reikalauja daug sunkaus darbo ir investicijų. Ji dirba nuo aušros iki sutemų. Vien gyvūnų maistui Adri Rachelle išleidžia apie 1300 JAV dolerių per mėnesį.
Priežiūros ir sveikatos priežiūros išlaidos siekia maždaug 10 000 JAV dolerių per metus. Adri Rachelle taip pat investuoja į voljerų statybą, kuri jau kainavo apie 50 000 JAV dolerių. Adri Rachelle teigia, kad prieglauda tikrai pareikalaus ir dar didesnių investicijų.
Adri Rachelle santaupos jau seniai išsekusios. Ji tikisi, kad jai padės gyvūnams neabejingi žmonės. Finansinė parama jai yra labai reikalinga.
Adri Rachelle turi „Instagram“ paskyrą, kurioje ji dalijasi savo globotinių nuotraukomis ir svarbiausiomis jų gyvenimo akimirkomis. Mergina labai vertina savo rėmėjų paramą ir nori įkvėpti kitus padėti bejėgiams gyvūnams.
