Jis to taip ilgai laukė!
Visame pasaulyje prieglaudose ir gyvūnų gelbėjimo centruose nuolat paliekama labai daug gyvūnų. Tai nutinka dažniau nei mes manome. Kai kurios gyvūnų gerovės organizacijos netgi turi užmigdyti daug joms patikėtų gyvūnų, nes paprasčiausiai neturi išteklių gyvūnus išlaikyti.
Jų priežiūra brangiai kainuoja. Prieglaudos ir gelbėjimo centrai nuolat atveria duris naujiems gyvūnams, kuriems reikia maisto, vandens ir medicininės priežiūros.
Jie dažnai neturi pinigų padėti kiekvienam į juos besikreipiančiam gyvūnui, todėl dažnai prašo aukoti per socialinę žiniasklaidą. Daugelis prieglaudų vieną po kitos rengia lėšų rinkimo akcijas, kad gautų lėšų gyvūnams, kuriems jų taip reikia. Jie turi priminti ir nuolat prašyti, kad surinktų pakankamai pinigų maistui, kraikui, patalynei, žaislams ir daugybei kitų taip reikalingų dalykų. Tai tikrai labai sunkus darbas.
Bella yra benamė kalytė, kuriai didžiąją gyvenimo dalį teko praleisti labai mažame savivaldybės prieglaudos narvelyje. Rumunijos prieglaudos tarnyba neturėjo daug išteklių, kad galėtų padėti visiems tokiems vienišiems ir paliktiems gyvūnams.
Laimei, kita organizacija, „Howl of a Dog“, išgelbėjo ją iš prieglaudos ir nuvežė pas vietinį veterinarą, kad jis ją apžiūrėtų. Kai ją vežė pas veterinarą, atrodė, kad Bella suprato, jog ji atsidūrė gerose rankose.
Ji buvo tokia atsipalaidavusi, kad užmigo ant savo gelbėtojos kelių. Pasak gelbėtojos, Bella buvo labai patikli ir akivaizdžiai džiaugėsi, kad buvo išleista iš prieglaudos. Vienintelis jos noras buvo nors trumpai pasišildyti mylinčio gyvūnus žmogaus glėbyje.
