Jis buvo priimtas į didelę šeimą ir buvo priimtas savo 6 bendraminčių. Po ilgų laukimo mėnesių ir nežinios, greihaundų veislės šuo Arthur pagaliau sulaukė savo galimybės. Prieglaudoje, kurioje jis gyveno, šis šuo nesudomino nė vieno potencialaus globėjo, daugiausia dėl savo ypatingo drovumo.
Arthur, beviltiškai laukęs savo šanso prieglaudoje, pagaliau sulaukė puikios šeimos. Baikščiam ir droviam šuniui naują pradžią suteikė pora, kuri jau buvo išgelbėjusi keletą šunų iš prieglaudos.
Trejų metų greihaundas beveik šešis mėnesius gyveno „Clarks Farm Greyhound Rehoming“ centro prieglaudoje, kurioje priimami Anglijos greihaundai, kuriems reikia pagalbos. Globos namai yra Maldone, maždaug už 50 km į rytus nuo Londono.
Lankytojai ir potencialūs globėjai nesidomėjo Arthur. Ilgą laiką jo didelis drovumas buvo jam pražūtingas. Baimė žmonėms jį sukaustydavo ir jis visiškai nejudėdavo, kai tik susidurdavo su nepažįstamu asmeniu.
Dėl jo ypatingų poreikių nebuvo lengva rasti mylinčius namus šiam iš tikrųjų nuostabiam šuniui. Jam reikėjo ramių namų su aukšta tvora ir sodu, kad nepabėgtų, ir, pageidautina, kito šuns, kuris padėtų jam priprasti ir jaustis ne tokiam vienišam.
Kai prieglaudos darbuotojai jau buvo pradėję prarasti viltį, Arthur reikalai pagaliau pakrypo teigiama linkme.
Adam ir Laura Carlin, kurie jau turėjo šešis greihaundus ir taip pat buvo priglaudę šios organizacijos šunis, iš karto įsimylėjo Arthur, kai pamatė jo nuotraukas ir istoriją socialiniame tinkle „Facebook“.
Susitikę su juo jie ilgai nedvejojo. Perėmimas buvo oficialiai patvirtintas beveik iš karto. Dabar jie turėjo padėti jam įveikti visas jo baimes ir padėti priprasti prie naujos aplinkos. Tai buvo sunku padaryti, kai jis atvyko pirmą kartą.
„Kai parsivežėme iš „Clarks Farm Greyhound Rehoming“ centro, buvo labai sunku jį ištraukti iš automobilio“, – sakė Adam Carlin, – Turėjau atsisėsti su juo ant galinės sėdynės, paimti jį į rankas ir išlipti su 35 kg sveriančiu greihaundu iš automobilio.“
Naujieji šuns šeimininkai parodė pakantumą ir supratimą, kad padėtų jam įsikurti. Likusią pagalbą suteikė šeši jo bendraminčiai. Kasdien bendraudamas su Dee, Valerie, Ianu, Bobu, Natanu ir Jefu ir juos stebėdamas, Arthur galiausiai suprato, kad jis visiškai pritampa šioje šeimoje ir gali pasitikėti žmonėmis.
