Daugeliui šunų įgimtas saugojimo instinktas, todėl jie teikia pagalbą ne tik žmonėms, bet ir kitiems gyvūnams.
Šuo, vardu Zipas, gyvena viename ūkyje Amerikoje. Prieš kelerius metus ten įvyko tragedija: viena iš kumelių, Sandy, nugaišo, palikdama našlaičiu likusį devynių dienų kumeliuką Ty. Tokio amžiaus kumeliukai negali išgyventi be motinos. Kalbame net ne apie maitinimą, kurį galima pakeisti dirbtiniu pienu, o apie motinos šilumą ir rūpestį.
Našlaitis kumeliukas Ty labai sunkiai susitaikė su motinos mirtimi. Jis gulėjo ant šiaudų ir į nieką nereagavo. Tai matydamas Zipas tiesiog atsigulė šalia jo ir tyliai jį palaikė.
Pasak fermos savininkės, atrodė, kad šuo jautė kumeliuko skausmą ir nuoširdžiai stengėsi padėti. „Buvo akimirka, kai Zipas, kuris gulėjo prie kumeliuko kaklo, staiga ėmė kaukti, tarsi norėdamas verkti. Man suspaudė širdį”, – pasakojo ji portalui.
Tą tragišką naktį Ty neteko motinos, bet įgijo artimą draugą. Zipas tapo jo globėju ir gynėju, ir tam tikra prasme netgi pakeitė jo mamą. Nuo to laiko Zipas ir Ty visada leisdavo laiką kartu.
Pasak Carlos, užauginusios visą eržilų kartą, tai buvo pirmas toks atvejis ūkyje. Nors Zipas visada domėjosi kumeliukais, jis niekada su jais nesusidraugavo, nelindo, negulėjo šalia jų ir nešildė jų savo kūnu. Matyt, šuo kažkaip suprato, kas nutiko Ty, ir taip parodė užuojautą.
Zipas ir Ty susitikdavo kiekvieną rytą, kai Carla atidarydavo tvartą ir išleisdavo eržilą į gryną orą. Kai šeimininkė delsdavo įeiti į vidų, šuo stumtelėdavo ją, tarsi norėdamas, kad greičiau atvestų jo draugą. Pirmąsias kelias savaites kumeliukas nenorėjo išlįsti iš gardo, todėl Zipas atsiguldavo šalia jo ir praleisdavo su juo visą dieną.
Dabar Ty jaučiasi labai gerai. Jis tapo linksmu ir sveiku kumeliuku. Jis yra aktyvus ir daug laiko praleidžia su kitais kumeliukais ganykloje. Carlos žodžiais tariant, jis „paliko savo lizdą“, nors nepamiršo rūpestingo mažo mišrūno, kuris kadaise pakeitė jo motiną. Kai jiedu netikėtai susitinka, jų ypatingas ryšys tampa akivaizdus visiems.
