Aviečių genėjimas yra būtina procedūra, skatinanti naujų ūglių augimą ir didinanti derlių. Tačiau svarbu suprasti, kada tiksliai reikia atlikti šią procedūrą, nes neteisingas sezono pasirinkimas gali pakenkti krūmams.
Kodėl pavasarinis aviečių genėjimas pavojingas?
Didžiausią derlių tradicinės aviečių veislės duoda dvejų metų ūgliai, kuriuos po derėjimo reikia pašalinti. Be to, genėjimas padeda kovoti su kenkėjais ir ligomis, kurios gali žiemoti ant senų šakų.
Jei neatliksite genėjimo, avietės eikvos energiją nereikalingiems ūgliams, o tai susilpnins augalą.
Daugelis sodininkų klaidingai mano, kad pavasarinis genėjimas skatina geresnį aviečių augimą, tačiau iš tikrųjų jis gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Genėjimas pavasarį sutrikdo natūralų augalo vystymosi ciklą, nes apkarpytos šakos pradeda aktyviai leisti naujus ūglius, o ne koncentruojasi į derliaus formavimą. Tai žymiai sumažina uogų kiekį, taip pat atveria kelią infekcijoms prasiskverbti per šviežius pjūvius.
Pavasarinis genėjimas taip pat padidina jaunų pumpurų pažeidimo riziką, o tai pablogina žiedinių šakelių formavimąsi.
Be to, esant staigiems temperatūros svyravimams, pjūviai gali ilgai gyti, todėl augalas tampa pažeidžiamas grybelinių ligų. Būtent todėl patyrę sodininkai rekomenduoja genėti kitu metų laiku.
Kada geriausia genėti avietes?
Optimalus aviečių genėjimo laikotarpis yra ruduo, kai augalas baigia aktyvią augimo fazę. Tai leidžia pašalinti visus senus ūglius, kurie nebeduos derliaus, ir paruošti krūmą žiemojimui.
Genėjimas paprastai atliekamas po paskutinių uogų surinkimo, rugsėjį ar spalį, priklausomai nuo klimato sąlygų. Rudeninis genėjimas padeda sumažinti kenkėjų, kurie lieka žiemoti ant augalo, skaičių.
Be to, tinkamas krūmų paruošimas šalčiams skatina jų aktyvų vystymąsi pavasarį, be nereikalingų energijos sąnaudų atsistatymui po genėjimo.
Taigi, rudeninis genėjimas leidžia avietėms geriau prisitaikyti prie naujo sezono sąlygų ir užtikrina stabilų derlių.
Kaip teisingai genėti avietes?
Aviečių genėjimo procesas susideda iš kelių etapų, kurie padeda palaikyti krūmų sveikatą.
Pirmiausia reikia pašalinti visas senas, derėjusias šakas, nupjaunant jas prie pat šaknų.
Toliau reikia pašalinti silpnus ir pažeistus ūglius, kurie negalės duoti visavertės derliaus. Ypatingą dėmesį reikia skirti kenkėjų ar ligų pažeistoms šakoms – jas reikia sudeginti, kad būtų išvengta infekcijų plitimo.
Taip pat svarbu praretinti jaunus ūglius, paliekant ne daugiau kaip 10–12 stiprių stiebų kvadratiniame metre. Galiausiai, likusių ūglių viršūnes reikia sutrumpinti 10–15 cm, kad būtų aktyvuotas šoninių šakelių augimas.
Laikantis šių taisyklių, galima gauti stiprius, sveikus krūmus, kurie duos gausų derlių.
Aviečių priežiūra po genėjimo
Po genėjimo avietėms reikia ypatingos priežiūros, kad greičiau atsistatytų ir padėtų pagrindus būsimam derliui.
Visų pirma, reikia užtikrinti pakankamą maistinių medžiagų kiekį, patręšiant krūmus kompostu, mėšlu ar mineralinėmis trąšomis.
Taip pat svarbu gausiai palaistyti, ypač jei ruduo buvo sausringas. Dirvą aplink krūmus rekomenduojama mulčiuoti durpėmis ar šiaudais, o tai padės išlaikyti drėgmę ir apsaugoti šaknis nuo šalčio.
Norint išvengti ligų vystymosi, augalus galima apipurkšti vario sulfato tirpalu arba specialiais biologiniais preparatais. Tinkamai prižiūrint avietes po genėjimo, pavasarį jos greitai pradės augti ir dovanos gausų derlių.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva
Šaltinis: https://www.rbc.ua/
Demo text