Bijūnai – vienos iš mėgstamiausių daugelio sodininkų gėlių. Jei ir jūs esate šios gėlės gerbėjas, sužinokite, kaip ją tręšti, kad ji kuo ilgiau išlaikytų vešlius žiedus!
Pirmą kartą bijūnai tręšiami pavasarį, gerokai prieš jiems pražystant. Bijūnai mėgsta gauti trąšų tokiomis proporcijomis: azoto – 1, fosforo – 2, kalio – 1. Taigi, jei tręšite klasikinėmis kompleksinėmis trąšomis, į jas reikėtų įmaišyti 1/3 superfosfato. Vienam bijūno krūmui reikia apie 50-70 g sausų trąšų.
Kitas tręšimas turėtų būti atliekamas tada, kai bijūnai išleis pumpurus (pumpurų formavimosi laikotarpis). Tuo metu reikėtų tręšti azoto neturinčiomis trąšomis, kad gėlės augtų didelės ir vešlios. Todėl tręšti reikėtų tik fosforo ir kalio trąšomis (pvz., monokalio fosfatu). Šiomis trąšomis tręšiama skystu pavidalu (ištirpinkite granules vandenyje, kaip nurodyta instrukcijoje). Monokalio fosfatą galima pakeisti paprastais pelenais. 1 litrą pelenų supilkite į 10 litrų vandens, išmaišykite ir palaistykite krūmus. Trečią kartą tręšti reikėtų praėjus savaitei po žydėjimo, taip pat kalio fosfato trąšomis.
Pavasarį taip pat būtina genėti visas sausas, senas šakas, kurios gali būti bijūnų ligų šaltinis. Po tręšimo bijūnų krūmą reikėtų mulčiuoti humusu.
Daugiau informacijos apie bijūnų tręšimą rasite toliau pateiktame vaizdo įraše:
